Rubrika | 19
15min • 2012 m. balandžio 13 d.
Komentaras
Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt
Vilniaus tarptautinę mokyklą lanko daugiau nei 200 vaikų iš daugiau nei 25 pasaulio šalių. Mokyklos archyvo nuotr.
Mokesčiai VPM Kainos 2012–2013 m. mokslo metams: Pradinė mokykla • Vienkartinis stojamasis mokestis – 940 Lt. • Mokestis už mokymo priemones – 370 Lt. • Mokestis už mokslą – 10 100 Lt. Vidurinis mokymas
Pirmoje Tarptautinės Amerikos mokyklos abiturientų laidoje – trys lietuviai, austras, amerikietis, JAV lietuvis, vengrė ir graikė.
• Vienkartinis stojamasis mokestis – 940 Lt. • Mokestis už mokymo priemones – 481,5 Lt. • Mokestis už mokslą – 12 500 Lt. • Mokestis už egzaminus 3-ios klasės mokiniams – 400 Lt.
kaip atitinkančią šalies švietimo strategiją ir standartus. „Deja, šiuo metu mokykla įgyvendina ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir pagrindinį ugdymą. Tai reiškia, kad neturi paskutinių dviejų klasių. Tai – tam tikras rūpestis, mat vyresnėlė šiemet baigs aštuntą klasę. Vadinasi, po poros metų teks priimti sprendimą – arba stoti į vieną iš lietuviškų, arba į vieną iš internatinių mokyklų užsienyje“, – svarstė A.Užkalnis. Pradinukai išmoksta tris kalbas Jei tėvai nori, kad jų vaikai būtų ugdomi multikultūrinėje aplinkoje, bet neskiria ypatingo dėmesio anglų kalbai, galima rinktis alternatyvą – Šilo gatvėje įsikūrusią Vilniaus prancūzų vidurinę mokyklą (VPM, pranc. – EFV).
Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt
1991 metais sostinėje įsteigta mokykla įgyvendina ikimokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą pagal Prancūzijos švietimo programas. Vaikai mokomi prancūzų kalba. Prancūzų vidurinė mokykla turi 207 auklėtinius nuo 2 iki 16 metų. Didžioji dalis mokinių – lietuviai. Maždaug penktadalis – užsienio piliečiai iš aštuonių pasaulio šalių, daugiausia prancūzai. „Mokykla priklauso pasauliniam mokyklų tinklui – pagal analogišką programą vaikai ugdomi 130 šalių. Vaikui ir šeimai tai užtikrina mokslų tęstinumą. Samdome mokytojus, atvykusius iš Prancūzijos, – jie stengiasi perteikti ne tik žinias, bet ir frankofonišką kultūrą“, – kalbėjo mokyklos direktorius Geoffroy Conuau. „Baigę pradinę mokyklą mūsų auklėtiniai jau moka mažiausiai tris kalbas: lietuvių, prancūzų ir anglų. Kartais ir daugiau“, – atkreipė dėmesį G.Conuau. Kalbasi prancūziškai Vilnietis Paulius Keršanskas į Prancūzų mokyklą leidžia abu vaikus. Septynmetis Joris šiemet baigs pirmą klasę, pagrandukė trejų Amelija lanko darželio grupę. Už abiejų vaikų lavinimą frankofoniškoje aplinkoje su maitinimu ir būreliais Keršanskai kas mėnesį atriekia iki 2 tūkst. Lt. Sako, kad verta. „Savo sprendimo tikrai nesigailime, nors vaikai tarp savęs jau kalbasi prancūziškai, o mes su žmona šios kalbos nesuprantame“, – juokėsi P.Keršanskas. Apie Vilniuje įsikūrusią Prancūzų vidurinę mokyklą jis išgirdo iš šeimos draugės. Kaip tik tuo metu, kai ieškojo darželio sūnui, nes į valstybinį jis nepateko. Publika marga, mokslas – lietuviškas Prieš šešerius metus Vilniuje atsirado dar viena tarptautinė mokykla. Tiesa,
joje ugdymo procesas įgyvendinamas ne užsienio, bet lietuvių kalba. Tai – M.Daukšos gatvėje įsikūrusi Vilniaus tarptautinė Meridiano mokykla (angl. – VIMS). Šiuo metu ją lanko 106 mokiniai. Kitiems metams užsiregistravę dar 35 vaikai. „Todėl drąsiai galime teigti, kad esame jauna, bet sparčiai auganti mokykla“, – sakė mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Riaukienė. Atvykusių iš kitų šalių auklėtinių mokykla turi vos tris – tai direktoriaus ir mokyklos steigėjo vaikai iš Turkijos.
Mokesčiai VIMS Kainos 2012–2013 m. mokslo metams: • Startinis stojamasis mokestis – 300 Lt (vienkartinis, negrąžinamas). • Stojantiems į priešmokyklinę grupę – 7850 Lt. • Stojantiems į 1-4 klases – 7650 Lt. • Stojantiems į 5-8 klases – 7550 Lt. • Už pailgintą darbo dienos grupę – 600 Lt (vienkartinis, už visus metus). • Du ir daugiau užsienio kalbų būreliai – 500 Lt (vienkartinis, už visus metus).
Milijardas už fotorėmelį Milijardas JAV dolerių už galimybę įrėminti fotografiją. Šis sakinys skamba groteskiškai, bet nelabai atsilieka nuo neįtikėtinos realybės: „Facebook“ už tokią sunkiai suvokiamą sumą šią savaitę įsigijo mobiliąją fotoaplikaciją „Instagram“! Nežinantiems pasakysiu, kad tai yra mobiliojo telefono programėlė, leidžianti padailinti nuotraukas ir pasidalyti jomis su draugais. Taip, viskas! Funkcine prasme – viskas! Kadangi funkcijos paprastos, „Instagram“ istorija irgi trumpa ir paprasta: 2010 m. įkurta kompanija turi trisdešimties nesulaukusius įkūrėjus, 13 darbuotojų, nulį pajamų ir 30 milijonų vartotojų! Šiuo sandoriu „Instagram“ žengia į šlovingą „milijardo JAV dolerių“ klubą, kuriame puikuojasi astronominius vertinimus pasiekę ir mūsų gyvenimus pakeitę verslai-reiškiniai: video revoliuciją sukėlusi programa „Youtube“, standųjį diską nereikalingu padariusi „Dropbox“, nakvynės kainas keliaujant per pusę numušusi „Airbnb“, visą pasaulio muziką patogiai pateikusi „Spotify“ ir, aišku, į visas gyvenimo kerteles įlindęs „Facebook“. Tai ką gi pirko FB lyderis Markas Zuckerbergas? Socialinių tinklų lyderis pirko du magiškus žodžius ir vieną skaičių: Social, Mobile ir 30 milijonų. Socialinių tinklų žaidimą ištobulinęs ir mūsų gyvenimus pakeitęs FB įkūrėjas geriau už visus išmano žaidimo taisykles ir turi priėjimą prie neįkainojamos vertės informacijos. Jis mato, kokiu greičiu daugėja prisijungimų prie FB per mobiliuosius įrenginius. FB žino, kiek įkeliama nuotraukų iš viso. FB taip pat žino, kokiu greičiu auga iš „Instagram“
Socialinių tinklų lyderis pirko du magiškus žodžius ir vieną skaičių: Social, Mobile ir 30 milijonų. įkeliamų nuotraukų skaičiai. Galiausiai, FB vadovai iš asmeninės patirties žino, kaip kito įmonės vertė įvairiais gyvavimo etapais, kol pasiekė dabartinę 825 milijonų vartotojų ir 100 milijardų JAV dolerių vertės kartelę. Tokiais tempais, kaip auga „Instagram“ – 30 milijonų vartotojų per dvejus metus, FB augo tik gūdžiais 2007 m. – pamenat, prieš krizę, kai net Lietuvoje tie, kurie turėjo butą ir sodybą, buvo tapę milijonieriais. Kokia tokio pirkinio rizika? Šį sandorį FB įvykdė neįprastu laiku, mat kompanija vasarį oficialiai pranešė apie ketinimą viešai paskelbti savo akcijas. IPO (pirminis viešas akcijų pasiūlymas) vis dar neįvykęs. Įmonės paprastai vengia šiuo tarpiniu periodu daryti staigius neįprastus judesius, pavyzdžiui, milijardo JAV dolerių investiciją į pajamų neturinčią kompaniją. Šis sandoris būsimiems FB investuotojams dar labiau patampys nervus, nes jie ir taip sunerimę dėl psichologiškai slegiančios ir vis labiau kritikuojamos 100 milijardų JAV dolerių kainos, kuria, kaip spėjama, FB ketina įvertinti savo akcijas IPO metu. Kaip bebūtų, FB pirkinį geriausiai įvertins laikas ir, ypač, birža, o pasaulio ir Lietuvos startupų bendruomenė gali pasidžiaugti (arba pavydėti) dar viena svaigia Silicio slėnio pelenės istorija. Tokios istorijos skatina naujus bandytojus ir motyvuoja jau bandančius. Jie bandys, nes turi kūrėjų geną. Jie yra bepročiai, kurie nori pakeisti pasaulį. Vienas didžiausių mūsų laikų bepročių Steve‘as Jobsas yra pastebėjęs: bepročiai, tikintys jog gali pakeisti pasaulį, ir yra tie, kurie jį pakeičia.