Issuu on Google+

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 13 (1244) • 2012 m. balandžio 13 d.

Gintaro šalis be gintaro Aure Au reli lija ja Kri ripa pait itė ė

Visuomenė

Laisvės kovotojai be vietos

6–7 psl.

A.Vaitkevičiaus nuotr.

Visuomenė jau baigia pamiršti disidento A.Petrusevičiaus bylą, kuri atvėrė gilią ir iki šiol neužgijusią Lietuvos valstybės žaizdą. Lietuvos valstybė ir jos politikai nesugeba susitvarkyti su kiekvienoje tautoje glūdinčia „kovos dvasia“.

5 psl. Sportas

Vilniečiai važiuoja taurės

Lietuva pasaulinėje „Expo“ parodoje Pietų Korėjoje prisistatys kaip Gintaro kraštas, bet šis titulas – toli nuo tiesos. Lietuvišku auksu vadinamas gintaras į mūsų šalį atkeliauja iš Rusijos.

BFL nuotr.

Šeštadienį prasidėsiančiame Europos krepšinio taurės turnyro finalo ketverte Vilniaus „Lietuvos rytas“ sieks jau trečiosios taurės, nors, kaip ir anksčiau, nėra favoritas.

17 psl. Švietimas

Pasaulio piliečių mokykos Rusai gintarą kasa, o klaipėdietis I.Osnač su bendraminčiais jį po grūdelį gaudo jūroje. Nuotr. iš asmeninio albumo

Lietuvoje veikiančios tarptautinės mokyklos vis labiau populiarėja. Daugiau nei pusę tarptautinių ugdymo įstaigų auklėtinių sudaro grynakraujai lietuviai, kurių tėvai už vaikų ugdymą nepagaili didžiulių sumų.

18-19 psl.

2 | Politika

Komentaras ras

15min min • 2012 m m.. ba balandžio ala land n žio 13 d.

13 58 proc.

proc.

15min.lt apklausa Goda Juocevičiūtė redakcija@15min.lt

23

Seimo komisija siūlo leisti teisti V.Babilių. Kokios bausmės jis nusipelnė?

Neįgali valstybė

proc.

V.Babilius už avariją nusipelnė tokios bausmės, kokią numato įstatymai (8126) 58 proc.

V.Babilius turi padėti Seimo nario mandatą arba jam reikia surengti apkaltą (3195) 23 proc.

V.Babiliaus reikia pasigailėti, nes jis ir taip nebegali gerti (800) 6 proc.

V.Babiliui reikia iki gyvos galvos uždrausti vairuoti (1881) 13 proc.

Nevaldomai įsiaudrinus pedofilų sąmokslo apsėstai bandai ir jai diriguojančioms kelioms šalies blondinėms, stebina ne prie didelio namo parazituojantys aktyvistai ar bėdžiai, kurie, matyt, jau ir nebežino tiksliai, už ką jie tame patvoryje kovoja. Net ne saujelė reitingus nevykusiai bandančių kelti seimūnų, kurie pasiryžę ginti gatvinių kurstomą linčo teismą. Nebestebina ir kai kurie kolegos, norintys didvyriškai informuoti apie seksualinių išnaudotojų klaną, apžergusį visą teisėsaugą. Žiniasklaidos tikslas demaskuoti iškrypėlių lizdą būtų kilnus, jei masinės pedofilijos lietaus krašte teorijos būtų faktais pagrįstos. O juk be įrodymų kaltinti žmonių grupę ar net didžiąją tautos dalį vaikų seksualiniu išnaudojimu – ne tas pats, kas iškritikuoti aprangos stilių, išjuokti politikieriaus nusipezėjimą ar sugėdinti iš eismo įvykio vietos pabėgusį valdžiažmogį. Violetinio judėjimo aistruoliai, isteriškai klykiantys apie demokratijos ir teisingumo trūkumą valstybėje, įžūliai prieštarauja patys sau: užuot jiems rūpimus intymius klausimus gvildenę privačiai, o esant baisiems įtarimams, rėmęsi teismais bei įstatymais, jie agresyviai įvedinėja savo laukinę tvarką. Bet galo minios pamišimui nematyti. Šiurpinančiame trileryje, kuriame jau krito kelios gyvybės, o labiausiai kenčia maža mergaitė, valstybė, pasirodo, visiškai bejėgė. Tokia teisiškai neįgali, kad net reikalingas Strasbūro įsikišimas.

6 proc. Apklausoje dalyvavo 14002 žmonės

Savaitės vairuotojas –

V.Babilius Jau metai, kai neimu nė lašo į burną – tik gydausi!!!

Misis Garliava yra gerai įvaldžiusi naujosios hipnozės metodus. Viešai logiškai čiulbantys ir išeitis, kaip motinai atgauti savo vaiką, siūlantys teisininkai, psichiatrai, vaiko teisių gynėjai, antstoliai nieko nedaro, kad būtų padėtas taškas dviejų giminių rietenų istorijoje. Tarsi jie būtų sudarę slaptą sandėrį su pačia ponia globėja. Toji misis Garliava, sugebanti šokdinti instancijas ir manipuliuoti teise, yra gerai įvaldžiusi naujosios hipnozės metodus, todėl moka suparalyžiuoti ne tik dalį tautos, bet ir teisėsaugininkus. Arba gali būti, kad mažametės gyvenimą televiziniu šou pavertusi dama (argi mylinti ir viso proto globėja mokytų vaiką kalbėti visokias šlykštynes apie savo motiną, kištų jį į eterį ir atiduotų visuomenei mėsinėti?) turi ledkalnio dydžio užnugarį valdžios viršūnėse. Tarsi joms kažkokia antžmogiška šešėlinė jėga diktuoja, ką sakyti ir kaip elgtis, kad prie valdžios besibraunančiai tetai su kirpėja nepabostų smagintis maudantis dėmesio spinduliuose. Gal dėl to kita šviesiaplaukė praleido progą patylėti ir lyg kvaišalų apsirijusi sukliedėjo: atsisakyk, motina, savo vaiko, ir po kokių 15–20 metų vaikas tau gal net atsidėkos. Kad tik smogikų grupuote tampantys Garliavos kovotojai nenusiviltų. Gali būti, jog pedofilinė istorija vilkinama specialiai – kad mūsų dėmesys kryptų kuo toliau nuo tūkstantmečio aferų, kaip antai Visagino atominės elektrinės projekto. Mokslininkai jau apskaičiavo, kad žmonėms elektra vis tiek brangs, nebekalbant apie tai, kad našta užguls ir mūsų, ir ateities kartų pečius. Jei grupelė provincijos intrigančių gali lyg nepakaltinamos tyčiotis iš teisinės sistemos ir užburti minias, ką tai reiškia milijardus vartantiems energetikos galiūnams ir slidiems jų prisiplakėliams?

„F & L“ production

Laikinoji Seimo komisija ketvirtadienį nutarė siūlyti Seimui panaikinti Vinco Babiliaus teisinę neliečiamybę, kad teismas jam galėtų įsūdyti baudą ar skirti areštą. Dėl Vincuko neliečiamybės į Seimą kreipėsi pats generalinis prokuroras Darius Valys. Vincukas vėlų kovo 19-osios vakarą Vilniuje savo visureigiu rėžėsi į sankryžoje stovėjusį kitą automobilį ir nulaužė šviesoforą. Parlamentaras nukentėjusiajam siūlė nekviesti policijos ir už tai nupirkti geresnę mašiną, bet nerado bendros kalbos. Tuomet pastatė savo techninės apžiūros nepraėjusį visureigį į aikštelę, pasikišo po skvernu nukritusį numerį ir dingo. Atsirado tik kitą dieną Santariškių klinikose, o policijoje pasirodė tik tuomet, kai buvo išsivalęs ir dantis, ir kraują, ir sukūręs versiją: kaltas, bet jau metai kaip geria ne brendį, o vaistus.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

88000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Komentaras

4 | Politika

Artūras Račas

Papirkimo skandalas

N.Venckienei neramu

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ryšardas Skirtunas įtariamas paėmęs 30 tūkst. Lt už sukčiavimu įtariamam Laimonui Jurgelevičiui palankius sprendimus. Prokuratūra Seimo prašo atimti iš R.Skirtuno teisinę neliečiamybę. Kyšio davimu įtariamą advokatą Vitoldą Petravičių teismas leido suimti mėnesiui.

Vilniaus apygardos prokuratūra generalinio prokuroro Dariaus Valio prašo kreiptis į Seimą ir prašyti leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėją Neringą Venckienę (nuotr.) kuri nevykdo teismo sprendimo grąžinti Laimai Stankūnaitei jos dukrą. Generalinis prokuroras paprašė pateikti papildomos informacijos.

redakcija@15min.lt

Zuokiškai gražuliška demokratija Kuo skiriasi Seimo narys P.Gražulis ir Vilniaus meras A.Zuokas? Keistas klausimas, tikriausiai pasakys daugelis ir pateiks krūvą, atrodytų, nenuginčijamų argumentų. Na, pavyzdžiui, sakys, jog P.Gražulis yra homofobas, o A.Zuokas – modernus liberalas, kad P.Gražulis važinėja BMW, o A.Zuokas vairuoja „Segway“ ar šarvuotį ir kad P.Gražulis neteistas, o A.Zuokas – teismo oficialiai pripažintas turinčiu polinkį į kyšius. Visa tai tiesa, skirtumų tarp P.Gražulio ir A.Zuoko galima atrasti ir dar daugiau, jei kalbėsime apie jų gyvenimo būdą, pomėgius ar polinkius. Tačiau atsiribojant nuo A.Zuoko ir P.Gražulio asmeninių savybių ir vertinant juos kaip politikus, akivaizdu, kad jie yra tiesiog broliai dvyniai. Aukščiausios rūšies populistai, siekiantys bet kuria kaina atkreipti į save dėmesį. Dėl skirtingų asmeninių savybių ir pomėgių A.Zuokas ir P.Gražulis iki šiol dažnai pasirinkdavo skirtingus dėmesio pritraukimo būdus. Vienam paprasčiau yra lipti per tvorą ir stumdytis su policininkais, kitas labiau linkęs pozuoti prieš objektyvus neutralioje aplinkoje. Šiuos skirtumus lemia ir finansiniai ištekliai – P.Gražulis neturi galimybių mokesčių mokėtojų lėšomis užsakyti savo nuotraukų ir pareiškimų spausdinimo kokiame nors dienraštyje ar savaitraštyje. Kita vertus, A.Zuokui neprieinama Seimo tribūna, kurią P.Gražulis taip pat naudoja nemokamai. Bet rinkimams artėjant, tie menki skirtumai išnyksta, o broliai dvyniai P.Gražulis ir A.Zuokas aiškiai parodo, kas juos iš tiesų vienija. P.Gražulis tautai paskelbia surinkęs reikiamą Seimo narių parašų skaičių, kad būtų įregistruotas projektas, kuriuo siūloma paskelbti referendumą dėl Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimo. Siūloma pa-

Rinkimams artėjant, menki skirtumai išnyksta, o broliai dvyniai P.Gražulis ir A.Zuokas parodo, kas juos iš tiesų vienija. taisa demokratiška – referendumas skelbiamas, jei to reikalauja 100 000 rinkėjų – vietoj 300 000, kurie Konstitucijoje įrašyti dabar. A.Zuokas reikiamo Seimo narių parašų skaičiaus surinkti negali, bet referendumas ir jam skamba gražiai. Todėl jis irgi siūlo referendumą ir P.Gražulį perspjauna tris kartus, nes siūlo keisti ne vieną, o iš karto tris Konstitucijos straipsnius. Pagrindinė A.Zuoko idėja – Seimo narių Lietuvoje per daug, o Seime jie būna per ilgai. Turint galvoje Seimo reitingus, taikinys pasirinktas tikslingai. Panašiai kaip su oranžiniais dviračiais – realios naudos nėra, bet kalbėti yra apie ką ir prisimena ilgai. Šiaip jau viskas būtų gražu – juk politikus ir renkame tam, kad jie atstovautų mums, reaguotų į mūsų lūkesčius ir suteiktų mums teisę būti išgirstiems. P.Gražulis ir A.Zuokas, atrodo, to ir siekia. Bet visi žinome iki šiol Lietuvoje vykusių referendumų istoriją: neįvyko nė vienas, kurį siūlė rinkėjai, o iš kitų sėkmingas buvo tik nupirktas už alų ir skalbimo miltelius 2003-iaisiais. Žino tai ir A.Zuokas bei P.Gražulis. Žino ir V.Žiemelis su R.Karbauskiu, kurie siūlo referendumus dėl naujosios atominės elektrinės. Siūlo, nes žino, jog referendumai Lietuvoje tėra fikcija ir demokratijos imitacija. Įdomiausia tai, kad prieš prasidedant lavinai bandymų imituoti demokratiją, ta fikcija 105 Seimo narių valia kovo 15 dieną tapo konstitucine. Jei kas nepastebėjo, tai būtent tą dieną Seimas nusprendė, kad Referendumo įstatymas, pagal kurį referendumai Lietuvoje negali įvykti, tapo konstituciniu įstatymu.

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

V.Matuzo viltis – D.Valys Liepa Želnienė l.zelniene@15min.lt V.Matuzo likimas priklausys nuo prokurorų sprendimo.

Seimo narys, konservatorių pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas neramiai laukia kitos savaitės, kai generalinis prokuroras Darius Valys nuspręs, ar kreiptis į Seimą ir prašyti panaikinti jo teisinę neliečiamybę.

BFL nuotr.

Po to gali paaiškėti ir politinė V.Matuzo ateitis. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), anksčiau jam siūlę net finansų ar ūkio ministrų kėdes, prokurorams nutarus, kad V.Matuzas gali tapti įtariamuoju, gali jam įteikti vilko bilietą. Įtariamas kartu su žmona Atimti V.Matuzo neliečiamybę Generalinės prokuratūros paprašė Panevėžio prokurorai. Jie pranešė politikui ketinantys reikšti įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Įtarimai V.Matuzui gali būti susiję su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamu tyrimu dėl galbūt neskaidrių „Panevėžio energijos“ viešųjų pirkimų. Šioje byloje įtariamoji piktnaudžiavusi tarnyba yra V.Matuzo žmona Danutė Matuzienė. Radviliškio rajono Pavartyčių kaime registruota kooperatinė bendrovė „Žilvyčiai“ pernai laimėjo bendrovės „Panevėžio energija“ konkursą biokurui įsigyti. Minėtą kooperatinę bendrovę iš esmės valdo bendrovė „Platina Group“. Jos steigėja yra Seimo nario V.Matuzo žmona. Parlamentaro žmona pernai gruodį dvi paras praleido areštinėje, vėliau ji buvo paleista už 40 tūkst. Lt užstatą. Jai buvo skirtas namų areštas, po to pakeistas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Partija neskriaudžia Anksčiau dešiniąja Andriaus Kubiliaus ranka vadinto V.Matuzo žmonai sulaukus įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba, V.Matuzo įtaka partijoje taip pat ėmė menkti. Tiesa, jam buvo paskirta per parą įgyvendinti Seimo pirmininkės Irenos Degutienės viziją ir sukurti prabangos mokesčius numatančius įstatymus. Tačiau Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

įstatymų projektai V.Matuzui atnešė ne kolegų pagyras, o gausią kritiką. Tiesa, partija kol kas neskuba nusisukti nuo įtakingo savo nario. Partijos Priežiūros komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas sako, kad svarstymas, ar stabdyti kolegos narystę partijoje, bus tik tuo atveju, jei jam bus pareikšti rimti korupciniai įtarimai, o ne „kad parašą ne ten padėjo kur nors“. Tačiau kol kas konservatorius labiausiai stebina faktas, kad žinia apie ketinimus reikšti įtarimus politikui žurnalistus pasiekė generaliniam prokurorui dar nepriėmus sprendimo, ar Panevėžio prokurorų noras yra pagrįstas. „Prokurorai patys kerta šaką, ant kurios sėdi. Kas bus, jei D.Valys pasakys, kad nepakanka medžiagos prašymui patenkinti? Kas bus? Bus sakoma, kad prokuratūra pasiduoda spaudimui. Nepriėmus sprendimo niekas tokių dalykų neskelbia“, – piktinosi A.Anušauskas. Jei generalinis prokuroras nutars, kad Seimo reikia prašyti naikinti teisinę V.Matuzo neliečiamybę, TS-LKD frakcijos seniūno Jurgio Razmos teigimu, politikas neabejotinai iš partijos pasitrauks pats. Pats V.Matuzas laikosi tylos strategijos ir tol, kol nesulaukė generalinio prokuroro kreipimosi, teigia nesuprantąs, kuo galėtų būti kaltinamas. Pastebimai nepralobo V.Matuzas politiko karjerą pradėjo Panevėžio savivaldybės taryboje, buvo Panevėžio meras. Anksčiau jis dirbo „Ekrano“ gamykloje, savarankiškai taisė televizorius. Politikas po nepasisekusios pirmos santuokos su problemų dėl alkoholio turėjusia žmona vienas augino dvi dukras. Tuomet jis darbe sutiko dabartinę sutuoktinę Danutę. Ji taip pat jau turėjo

dukrą. Kartu šeima susilaukė neįgalaus sūnaus Vytauto. Iš pradžių šeima vargiai gyveno bendrabučio tipo bute, tačiau netrukus ėmėsi verslų ir prakuto. Tačiau V.Matuzui pradėjus politiko karjerą, o jo žmonai likus versle, šeimos turtai smarkiai neišaugo. Šeima 2011 metais deklaravo turinti nekilnojamojo turto už 151 tūkst. Lt, 208 tūkst. Lt santaupų, tačiau yra skolinga 297 tūkst. Lt ir pati paskolinusi 25 tūkst. Lt.

Tyrėjo įspėjimai Korupcijos bylą, į kurią įsipainiojusi Matuzų šeima, tyręs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys dėl sveikatos problemų paliko darbą. Jis taip pat nuogąstauja, kad teisėsauga ima paisyti ne įstatymų, o interesų grupių. „Visuomenė galės susidaryti įspūdį, ar Generalinės prokuratūros vadovybės viešai deklaruojami siekiai kovoti su korupcija aukščiausiu lygiu skiriasi nuo darbų“, – BNS vakar sakė P.Urbšys. Anot jo, V.Matuzo atveju svarbus rodiklis bus tai, ar Panevėžio prokurorų siūlymą kreiptis dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo bus paskirta įvertinti šią bylą kuravusiam Generalinės prokuratūros prokurorui Sauliui Verseckui ar kuriam kitam prokurorui. „Jei bus perduota vertinti prokurorui, kuris nesusipažinęs su šita byla, tai pamatysime, ar tai nėra noras, savotiškas būdas išsukti tą situaciją. Ir tai reiškia, kad jam iš anksto pasakyta, koks turi būti atsakymas parašytas ir tada aiškiai pamatysime, kiek tos baimės yra užvaldžiusios konkrečios institucijos vadovus“, – sakė P.Urbšys.

Visuomenė | 5

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Ką mums primena A.Petrusevičiaus byla?

Kovotojai neturi vietos savo valstybėje Bernardas Gailius redakcija@15min.lt

A.Petrusevičius nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje nerado sau vietos.

Apie šią bylą galima kalbėti iš įvairių pusių. Tai byla, kuri iškėlė į visuomenės gyvenimo paviršių tai, ką jau seniai žinojo XX a. pabaigos Lietuvos policininkai: kad buvę savanoriai prekiauja ginklais.

Seimo archyvo nuotr.

Kadangi savanoriai šiaip jau nėra kriminaliniai nusikaltėliai, tokia informacija turėjo priversti susimąstyti pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio kairiųjų ir dešiniųjų vyriausybes, bet neprivertė. Kairieji ir dešinieji buvo savo laikmečio vaikai ir buvo pernelyg įstrigę anuomet vis dar aktualiuose „raudonųjų“ ir „baltųjų“ mūšiuose.

Keistas pogrindis Kita vertus, Algirdo Petrusevičiaus byla buvo svarbi ir kaip istorija, „įvariusi pleištą“ tarp Valstybės saugumo departamento (VSD) ir, sakykime, Sąjūdžio tradicijos žmonių (vadinti juos konservatoriais būtų ne visai tikslu). VSD su šia tradicija siejo ne vien Mečio Laurinkaus asmenybė, bet ir, neslėpkime, tam tikra Lietuvos vizija. A.Petrusevičiaus byla pasėjo nepasitikėjimą ir sudarė sąlygas formuotis labai keistam pogrindžiui, kuriame bendrą kalbą rado buvę disidentai ir apsukrūs sovietmečio funkcionieriai.

Ne tik nuopelnai neturi šalinti atsakomybės už nusikaltimus, bet ir nusikaltimai negali panaikinti nuopelnų. Lietuvos valstybė ir jos politikai nesugebėjo susitvarkyti su kiekvienoje tautoje glūdinčia „kovos dvasia“, jiems nepavyko nukreipti šios energijos naudinga linkme. Lietuva nepajėgė ne tik tinkamai įvertinti pasipriešinimo kovotojų, bet surasti jiems tinkamos vietos taikiame gyvenime. A.Petrusevičiaus byla – galbūt žinomiausia ir skaudžiausia, bet ne vienintelė tokio valstybės „neįgalumo“ pasekmė.

A.Petrusevičius buvo ir tebėra disidentas ir apskritai kietas vyrukas. Ne tik nuopelnai neturi šalinti atsakomybės už nusikaltimus, bet ir nusikaltimai negali panaikinti nuopelnų. A.Petrusevičius paauglys prisidėjo prie pasipriešinimo ir jo biografija akivaizdžiai yra biografija žmogaus, kurio didysis tikslas visada buvo laisva Lietuva. Jo problemos prasidėjo apie 2000-uosius, kai VSD ėmė kauptis vis daugiau žinių, kad A.Petrusevičius prekiauja ginklais, o galbūt prisidėjo ir prie paslaptingos saugumiečio Juro Abromavičiaus žūties. Tyrimas dėl prekybos ginklais kulminaciją pasiekė 2006 metais, kai A.Petrusevičius buvo sulaikytas, o jo namuose atliekant kratą aptikta per 600 šovinių, apie 2 kg sprogstamųjų medžiagų ir beveik 20 įvairių šaunamųjų ginklų. Teismai įvairiai sprendė bausmės A.Petrusevičiui klausimą, bet jo kaltė niekada nekėlė rimtesnių abejonių. Galiausiai A.Petrusevičius buvo išleistas į laisvę, tačiau pripažintas kaltu dėl prekybos ginklais.

Europai irgi sunkiai sekėsi Užkietėję kovotojai, tokie kaip A.Petrusevičius, yra vienas svarbiausių modernių XIX–XX a. Vakarų valstybių rūpesčių. Įsigalint tautinei valstybei įsitvirtino tautos suvereniteto samprata. Tauta tapo valstybės pagrindu, savotiška valstybės „gelme“. Karo atveju tai reiškė partizanų kovas ar bent jau nuolatinę civilių pasipriešinimo galimybę. Tautinė valstybė privalo norėti, kad nelaimės atveju dėl jos kautųsi partizanai. Bet partizanų įsiliejimas į taikų gyvenimą niekada nevyksta sklandžiai. Geriausia to iliustracija – pokario Europos valstybės.

Tik nedaugelis partizanų įsijungė į taikos meto politiką, o jei įsijungė – tai nebuvo labai vykę politikai. Tai tiesiog labai sunkiai suderinama. Vis dėlto pokario Europai buvo palanku tai, kad visos valstybės buvo panašioje padėtyje ir visos kartu „civilizavosi“. Nepriklausomai Lietuvai teko pradėti žaisti pagal vakarietiškas taisykles, kurios jau buvo ypač nepalankios partizaniškam charakteriui. Taigi kovotojus „civilizuoti“ reikėjo žaibiškai ir Lietuvai tai nepavyko. Buvusių komunistų vyriausybė problemos tiesiog nepajėgė suvokti. Dauguma vėlyvojo sovietmečio funkcionierių buvo palyginti minkšto charakterio ir rafinuotų papročių. Jiems partizaniška pasaulėžiūra buvo intuityviai atgrasi. Tačiau ir dešiniųjų vyriausybės nesukūrė reikiamos sistemos. Dešinieji taip pat nemąstė apie disidentus sistemiškai. A.Petrusevičiaus istorija – labai ryškus tokių mąstymo spragų pavyzdys. 1996 metais jis su konservatorių partija pateko į Seimą, o 2006 metais, kai A.Petrusevičių sulaikė, Andrius Kubilius tvirtino net nežinąs, ar buvęs disidentas vis dar priklauso partijai. Kitaip tariant, vienu etapu partija kažkaip euforiškai žmogų pripažino ir gal net perdėtai įtraukė, paversdama politiniu sąjungininku, o po kurio laiko pradėjo muistytis, tarsi negalėdama nei prisiimti už jį atsakomybės, nei jo visiškai išsižadėti. O juk iš esmės A.Petrusevičiaus ir kitų buvusių savanorių likimas buvo net ne politinis, o administracinis klausimas. Apie tai, kas esame ir ką naudingo galime veikti, galvojame ne tik patys. Dažnai rasti tinkamą veiklą mums padeda kiti. Dažnai iš šono

stebintis net geriau už mus pačius pajėgia įvertinti mūsų savybes ir rasti tinkamą užsiėmimą. Juk tokiam stebėtojui akivaizdu, kad A.Petrusevičiaus vieta buvo kariuomenėje. Jam reikėjo išmokti paklusti, nes jo didžiausia problema buvo perdėtas savarankiškumas ir įsitikinimas, kad apie viską pasaulyje geriausiai gali spręsti jis pats. Klystume, jei manytume, kad tokios istorijos, kaip A.Petrusevičiaus byla, yra vien vis labiau tolstančios praeities klausimai. Kol valstybė išliks tautinė, kol būsime suvereni tauta, tol susidursime su ta pačia dilema. Šioms problemoms spręsti nepakaks tokių banalių priemonių, kaip policininkų krepšinis su gatvės chuliganais. Tam, kad agresyvus paauglys išaugtų talentingu generolu, reikia arba labai sėkmingos atsitiktinumų virtinės, arba sistemingų tėvų, mokytojų ir įvairių specialistų pastangų, kurias valstybė turėtų skatinti ir koordinuoti. Bet visų pirma, būtina problemą būtent taip pamatyti ir realistiškai suvokti, kokios yra tikrai pozityvios išeitys. Kas laukia priešingu atveju, labai aiškiai atskleidžia A.Petrusevičiaus byla. Karinių polinkių turintys žmonės įsivelia į painias istorijas. Jų draugai ir bendražygiai tuo negali ir nenori patikėti. Netikėjimas gimdo sąmokslo teorijas, o nuo jų prasideda keista visokiausių įvykių ir santykių grandinė, kurios kitame gale gali laukti jau ne asmeninės tragedijos, o pačius valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus sukrečiantys skandalai. Tekstą spausdiname kiek sutrumpintą. Visą galima perskaityti naujienų portale 15min.lt.

Lietuviškas automatas Vytis jo kūrėjų A.Petrusevičiaus (dešinėje) ir Vytauto Stašaičio (kairėje) rankose. Vikipedijos nuotr.

Komentaras

Tomas Viluckas redakcija@15min.lt

Naujų vėjų dvelksmas Lietuvos katalikybėje Šeštadienį Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje vyks brolio kunigo Lino Genadijaus Vodopjanovo OFM konsekracija į vyskupus. Naujo vyskupo konsekracija – įvykis, kuris prikausto bažnytinės bendruomenės dėmesį. Krikščioniškoje tradicijoje vyskupo vaidmuo yra labai svarbus. Jis yra ne tik tikinčiųjų bendruomenės vadovas, bet ir dieviškais įgaliojimais apdovanotas asmuo. Krikščionybėje vyskupas suvokiamas kaip Dievo buvimo krikščionių bendruomenėje ženklas. Jis skelbia ir aiškina Bibliją, interpretuoja tikėjimo kraitį, atlieka funkcijas (pavyzdžiui, teikia kunigų ir diakonų šventimus), kurios yra būdingos tik jam. Šalia naujojo vyskupo pavardės yra įrašas – Telšių vyskupo augziliaras. Pagal Katalikų Bažnyčios praktiką vyskupai pradeda vadovauti vietinės bažnyčios gyvenimui būdami augziliarais. Lotyniškas žodis auxilium reiškia „pagalbą“. Augziliaras padeda vyskupui ordinarui valdyti vyskupiją, o šis savo sprendimus priima pasitardamas su augziliaru. Taip augziliaras tarsi perima vadovavimo įgūdžius, nes dažniausiai vėliau augziliarai tampa ordinarais. Tiesa, pasitaiko ir išimčių, pavyzdžiui, vyskupas J.Tunaitis taip ir liko augziliaru. Augziliaras nepaveldi sosto tos vyskupijos, kurioje tarnauja, bet būna perkeliamas ordinaru į laisvą vietą. Vyskupas ordinaras (lot. ordinarius reiškia „nuolatinis“) yra administracinio vieneto – diecezijos – suverenus vadovas, kurio sprendimai yra galutiniai ir gali būti revizuoti tik Vatikano. Kandidatai į vyskupus yra atrenkami itin kruopščiai, nes numatytas šiai tarnystei kunigas turi būti nepriekaištingos reputacijos, pasižymėti valdymo

Brolis Linas tapo ne tik jauniausiu Lietuvos vyskupų konferencijos nariu, bet ir jauniausiu vyskupu pasaulyje. įgūdžiais, intelektualiniais gabumais ir maldingumu. Katalikų kanonų teisė numato, kad bent kartą per trejus metus Vyskupų konferencija, bendrai ir slaptai pasitarusi, sudaro sąrašą kunigų, kurie būtų tinkami vyskupystei, ir jį persiunčia į Vatikaną. Drauge išlaikoma kiekvieno vyskupo teisė atskirai pateikti Apaštalų Sostui vardus mažiausiai trijų kunigų, kuriuos jis laiko vertais ir tinkamais eiti vyskupo pareigas. Vyrauja praktika, kad popiežiaus nuncijus slaptai pasiteirauja tiek diecezinių, tiek vienuolijoms priklausančių, kunigų, o taip pat patikimų ir gerai bažnytinius reikalus išmanančių pasauliečių nuomonės apie kandidatus į vyskupus. Apklausiamieji po sunkia nuodėme yra įpareigojami neviešinti nieko (klausimų, atsakymų, kandidatūrų) iš šio proceso. Apdoroti duomenys siunčiami į Vatikaną – Vyskupų Kongregacijai, kuri ir teikia galutinį variantą popiežiui. Kaip matome, tai ilgas ir kruopštus darbas, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ką skirti vyskupu. Pranciškono brolio Lino paskyrimas Telšių vyskupu augziliaru reikšmingas keliais aspektais. Jis tapo ne tik jauniausiu Lietuvos vyskupų konferencijos nariu, bet ir jauniausiu vyskupu pasaulyje. Tai reiškia, kad tęsiasi Lietuvos episkopato atnaujinimas, kurio kitas laukiamas žingsnis – Kauno vyskupo augziliaro paskyrimas. Be to, įvertintas ir pranciškonų ordino indėlis į mūsų katalikybės atgimimą po sovietmečio, nors šių brolių veikla ne visuomet patikdavo konservatyviems katalikų sluoksniams. Tad jaučiamas naujų vėjų dvelksmas Lietuvos katalikybėje.

6 | Verslas

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Gintaro šalis Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt

Muziejininkė R.Makauskienė tikina, kad dabar gintaras išgyvena renesansą – jį iš naujo atranda ir tie, kurie gintarą tapatino tik su karoliais.

Gintaro šalimi besivadinanti Lietuva iš tiesų užversta Rusijoje iškastu gintaru. Lietuvos auksu tituluojamas gintaras retai patenka į meistrų rankas.

A.Kripaitės nuotr.

Pasaulinėje „Expo“ parodoje Pietų Korėjoje Lietuva prisistatys kaip Gintaro kraštas. Lietuvišku auksu, Lietuvos pasididžiavimu tituluojamą mineralą lietuviai įpratę savintis kaip unikalų radinį, teikiantį šaliai išskirtinumą. Tačiau gintaro meistrai pripažįsta – į jų rankas patenka labai nedaug Lietuvos pakrantėje surinkto gintaro, didžioji dalis žaliavos gabenama iš Kaliningrado kasyklų. Kiek surenka – neskaičiuoja Palangos gintaro meistrų gildijos vadovas Albertas Petkevičius išsklaido gintaro šalies iliuzijas: to, kas surenkama Lietuvos pakrantėse, nepakaktų net šio kurorto meistrams. „Aš į gintarą žvelgiu kaip į žaliavą. Jis toks pats, ar rastas čia, ar iškastas Kaliningrade. Niekas nepririnktų tiek, kad pakaktų“, – teigė meistras, praėjusiais metais papuošalams panaudojęs tik apie 1–2 kilogramus lietuviško gintaro. Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vadovas Vytautas Januška nustebina: duomenų, kiek Lietuvoje surenkama gintaro, – nėra. „Lietuvoje nevykdoma gintaro kasyba, neturime tokių klodų. Netgi nėra duomenų, ar tokia kasyba būtų įmanoma. Tai lyg grybavimas – kas kiek surenka, tiek ir turi. Suskaičiuoti, kiek iš viso per metus to gintaro prirenkama, būtų neįmanoma“, – teigė pašnekovas. Didžiausi gintaro klodai – Sembus pusiasalyje. Tačiau ir šie klodai senka. Rusijos Kaliningrado srities Jantarno kasykloje (lietuviškai – Palvininkuose) 1996-aisiais iškasta 500–600 tonų gintaro, o pastaraisiais metais – kone perpus mažiau. Gintaro vis mažiau, o jis kainuoja vis daugiau, nes šiuo mineralu itin ėmė domėtis kinai. Jie Jantarno kasykloje jau tapo beveik šeimininkais, o Lietuvoje vykstančiose juvelyrikos parodose beveik visada sutiksi ir šiais gaminiais besidominčius kinus. Kasė ir prie Juodkrantės Palangos gintaro muziejaus vyriausioji muziejininkė ir projektų koordina-

torė Regina Makauskienė prisimena 1981–1982 metus, kai pajūryje būta nemažai audrų. Tuomet žmonės, pasakojo muziejininkė, gintarą rinko saujomis. Po tų metų tokio gero laimikio jūra daugiau niekada nedovanojo. „Taigi, sudėtinga pasakyti, kiek to gintaro yra Baltijos jūroje, nes tokių geologinių tyrimų nėra daryta. Tiesa, vertėtų pažymėti, kad ir Lietuvoje gintaras buvo kasamas. XIX a. viduryje, kai

V.Januška: „Tai lyg grybavimas – kas kiek surenka, tiek ir turi. Suskaičiuoti, kiek iš viso per metus to gintaro prirenkama, būtų neįmanoma.“ kraštas priklausė rytprūsiams, Juodkrantėje pradėta kasti gintarą. Firma „Stantien und Becker“ telkinį eksploatavo iki pat 1890 metų ir, kaip teigiama, iškasė apie 2250 t gintaro. Būtent tuo metu ir aptiktas garsusis Juodkrantės lobis – žmogaus formos skulptūrėlės iš gintaro“, – pasakojo muziejininkė. Iš šio lobio, pavadinto jį aprašiusio Richardo Klebso vardu, liko tik 18 skulptūrėlių. Visos jos saugomos Vokietijos Gotingeno universitete. Dar beveik 400

skulptūrėlių pradingo per II pasaulinį karą. Gintaro muziejuje galima išvysti šio plastikos meno kopijas. Gintaro gaudytojai Gintarų gaudymo ekskursijas Baltijos pajūryje vedantis gidas Igoris Osnač įsitikinęs – Baltijos aukso pakaks visiems. „Jei milijonus metų gintaras pragulėjo Baltijos dugne bei kitose vietose, tai tikrai mūsų karta neišrinks visko“, – šypsojosi pašnekovas. Save jūros vaiku vadinantis gidas neretai gintarą gaudo visą dieną. Tądien, kai bendravome su Igoriu, jis jau vos išaušus Baltijos pakrantėje gaudė gintarą. Pavakarę jau skaičiavo laimikį – beveik 200 gramų gintaro gabalėlių. „Tai tikrai nėra geriausias laimikis. Būna dienų, kai randi ir kilogramą, ir du“, – teigė I.Osnač. Gidas pastebėjo, kad ekskursijos, kaip rinkti gintarą, labiausiai domina lietuvius. Daugelis apskritai tik ekskursijų metu išgirsta, kad gintaras gali būti gaudomas. „Žmonės krante dažniausiai randa tą gintarą, kuris lieka po gaudytojų. Ant kranto iškrenta tik nedidelė dalis gintaro, didžioji dalis sukasi bangose priekrantėje“, – pasakojo klaipėdietis. Patyrę gaudytojai turi visą amuniciją – specialius kostiumus, graibštus. Iš jūros bangų gaudytojai semia susidariusių šiukšlelių krūvas ir jose ieško gintaro gabalėlių. Skaičiuojama, kad gintaras turi apie 250 atspalvių. Nepatyrę gaudytojai neretai apsigauna, kai gelsvus

Kontrabandininkų taikiklis Į Lietuvą gintaras paprastai vežamas neapdorotas iš Rusijos Kaliningrado srities, kur yra bent dvi stambios jo kasyklos. Beje, Rusijoje gintaras prilygintas strateginei žaliavai, ir atsakomybė už jo neteisėtą gabenimą kur kas griežtesnė nei Lietuvoje. Lietuvoje iš atvežtinio gintaro gaminami įvairūs dirbiniai, kurie vėliau gabenami į Jungtinius Arabų Emyratus, Kiniją. Praėjusiais metais muitininkai išaiškino šešis atvejus, kai į Lietuvą bandyta nelegaliai įvežti gintarą. Iš viso per metus sulaikyta per 320 kg gintaro, kurį nelegaliai bandyta įvežti į šalį. Šiemet jau irgi užfiksuoti du atvejai, kai bandyta nelegaliai atsigabenti gintaro. Skaičiuojama, kad iš viso į Lietuvą norėta atsigabenti apie 88 kg gintaro.

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

be gintaro Saulės akmuo vis vilioja Prieš dešimt metų muziejininkus sukrėtė Saulės akmeniu pavadinto didžiojo Gintaro muziejaus eksponato vagystė. Gerai apgalvotą vagystę su spąstais policijos ekipažui sugalvojo Lauras Zavadskis ir netikras jo brolis Linas Mileška, sirgęs psichine liga. Didžiulis gintaro luitas, sveriantis 3,526 kg, tuo metu buvo įvertintas 850 tūkst. Lt. Išaiškinus nusikaltimą L.Mileška buvo paguldytas į Utenos psichiatrinę ligoninę, o L.Zavadskis gavo 2,5 metų laisvės atėmimo bausmę, už gerą elgesį jis paleistas anksčiau laiko. Muziejininkai pasakojo neseniai matę L.Milešką vėl apžiūrinėjantį Saulės akmenį.

akmenėlius palaiko gintaru. I.Osnač pataria radinį patrinti į delną. Jei padvelkia pušų sakais, vadinasi, tai – gintaras.

Vertybė – inkliuzai Muziejininkai ir Palangos gintaro meistrai ir dabar dažnai sulaukia poilsiautojų klausimų, kiek būtų vertas jų surastas gintaro gabalėlis. „Kainą įvertinti sudėtinga. Žinoma, labiausiai vertinami tie gintaro gabalėliai, kuriuose yra inkliuzas – musė, uodas ar dar koks vabzdys“, – teigė R.Makauskienė. Prieš septynerius metus Palangos gintaro muziejus papildė fondą unikaliu eksponatu – gintaro gabalėliu, kuriame matomas prieš milijonus metų sustingęs driežas. Tai, pasak muziejininkės, reikšmingiausias ir pats brangiausias pirkinys. Gintaro gabalėlis, kurio matmenys 6,5 ir 6,4 cm, bus gabenamas į „Expo“ parodą Pietų Korėjoje. Kiek kainavo šis eksponatas – neatskleidžiama. Muziejus šį gintarą, kokių Europoje yra vos keli, įsigijo iš privataus kolekcininko. Palangoje vasarą galima įsigyti ir gana pigių papuošalų, primenančių gintarinius. Muziejininkė ragina neapsigauti – tai gali būti ir Kolumbijos kopalai. Tai dar jauni medžio sakai, nesusiformavę į gintarą. Kopalai, kartais gebantys klaidinti ir žinovus, greičiau lydosi, užpylus spiritu – tirpsta.

8 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

JAV ambasadorė Lietuvoje A.E.Derse:

„Man patinka kalbėti lietuviškai“ Justinas Šuliokas j.suliokas@15min.lt

„Aš kalbu lietuviškai labai mažai, bet man patinka bandyti“, – po interviu „15min“ sklandžiai ištarė kadenciją Lietuvoje baigianti JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse.

Daug Lietuvoje nuveikusi A.E.Derse namo išsiveš nuostabų prisiminimą apie mūsų šalį. J.Kalinsko nuotr.

Bene visi į Lietuvą paskirti JAV ambasadoriai per savo kadenciją neblogai išmoksta lietuvių kalbą. Vis dėlto A.E.Derse ypač aktyviai siekė užmegzti ryšius su Lietuvos visuomene. Šią vasarą išvykdama į JAV ambasadorė su savimi pasiims naują Derse šeimos narį iš Lietuvos. Iš dalies tokį intensyvų bendradarbiavimą skatina tiesioginiai nurodymai iš Vašingtono. JAV užsienio politika skyrė daug dėmesio tarpvalstybiniams ryšiams įvairiais lygmenimis. „Amerikos ambasadoriai gavo nurodymus, jog diplomatija nebėra tik pokalbių tarp vyriausybių klausimas, – rašo žurnalas „The Economist“, apibendrindamas JAV užsienio politiką. – Jie privalą elgtis kaip tarpinstitucinės misijos generaliniai direktoriai ir dirbti su visais visuomenės segmentais.“ – Jūsų kadencijos metu ambasada skyrė daug dėmesio moterų teisėms. Kodėl šis klausimas svarbus? – Moterų teisės yra esminis JAV užsienio politikos principas. Valstybės sekretorė Hillary Clinton davė nurodymus visoms JAV ambasadoms stengtis skatinti moterų teises ir jų padėties gerinimą. Mes pernai artimai bendradarbiavome su nevyriausybinėmis organizacijomis, valdžios pareigūnais ir kitomis institucijomis, sprendžiant smurto namuose problemą. Lietuva žengė svarbų žingsnį, priėmusi smurtą artimoje aplinkoje kriminalizuojantį įstatymą. Ateityje tikriausiai reikėtų sukurti nacionalinę pagalbos liniją, kad žmonės galėtų lengvai paskambinti ir sulaukti pagalbos. Kitas žingsnis, žinoma, būtų vaiko teisės. Smurtas prieš moteris namuose dažnai paliečia ir vaikus. Šią problemą būtina spręsti. – JAV taip pat atidžiai seka, kaip sprendžiami Lietuvos žydų klausimai. Ambasada viena pirmųjų pasveikino vyriausybę, paskyrusią vienam fondui administruoti kompensacijas už žydų prarastą turtą. – Visada sakiau, kad Lietuvos praeities ir holokausto klausimus turi išspręsti pati

Lietuva. Žinoma, JAV domisi, nes esame Lietuvos partneriai. Be to, tai klausimas, susijęs su žmogaus teisėmis ir istoriniu teisingumu, kuris JAV svarbus. Per pastaruosius metus Lietuva nuveikė labai daug, kad pajudėtų spręsdama šiuos nepaprastai jautrius klausimus. Mes sveikiname vyriausybės sprendimą. – Kaip vertinate pastangas gretinti nacistinį ir sovietinį režimus? Dalis lietuvių tvirtina, kad sovietų nusikaltimai prieš lietuvių tautą taip pat prilygsta genocidui. – Pirmiausia, žodžio genocidas vartojimas yra atskiras klausimas. Tai smarkiai konotuotas terminas – ne tik Lietuvoje, bet ir kitur pasaulyje. Be to, tai tarptautinės teisės terminas. Taigi, šį klausimą reikėtų palikti tarptautinės teisės specialistams. Geriau pakalbėkime apie tai, ar reikia analizuoti ir aptarti istoriją. Visą istoriją. JAV mano, kad reikia. Diskutuoti, istoriškai tyrinėti, aiškintis faktus, kurie nutiko, tarkime, sovietų okupacijos metais, – tai toli gražu nereiškia prilyginti ją holokaustui. Tiesą esą sakant, nė vienas lietuvis, uvis, su kuriuo dirbau holokausto klausimais, ais,

Ambasadorės dosjė A.E.Derse JAV ambasadorės Lietuvoje pareigas eina nuo 2009 metų rugsėjo 28 d. Ji turi vyriausiojo užsienio tarnybos ministro patarėjo rangą. Iki Lietuvos A.E.Derse trejus metus vadovavo JAV ambasadai Azerbaidžane. 1954 m. gimusi A.E.Derse diplomatinę karjerą pradėjo 1981 m. Iš pradžių ėjo įvairias pareigas JAV Valstybės departamente, vė-liau dirbo šios šalies ambasadose Irake, Filipinuose, Singapūre bei s. Trinidade ir Tobage, taip pat JAV misijoje prie Europos Sąjungos. A.E.Derse gabi kalboms. Be lietuvių, ji moka prancūzų, italų ir azerbaidžaniečių kalbas. Ambasadorė ištekėjusi, su vyru Henriku Hendricksonu išaugino keturis vaikus.

niekada nėra man sakęs, kad šie du dalykai yra tapatūs. Nes jie skiriasi. Holokaustas buvo unikali valstybinė neapykantos ideologija, tiesiogiai siekusi sunaikinti vieną tautą. Žydų tautą.

Pakalbėkime apie tai, ar reikia analizuoti ir aptarti istoriją. Visą istoriją. JAV mano, kad reikia. Įkliuvo ir kiti žmonės – romai, homoseksualai, politiniai kaliniai – bet ši ideologija siekė sunaikinti visą tautą. Tai unikalus ir siaubingas dalykas. Sovietinė okupacija ir tai, kas nutiko valdant Stalinui, yra išties tragiški dalykai. Lietuvai nepasisekė ir ji patyrė abudu režimus. Bet aš nesutinku su tais, kuri kurie tvirtina, kad sovietų nusikaltimų tyrinėjimas reiškia jų susikaltim lyginimą su holokaustu. lygin – Dabartinė JAV administr racija taip pat ypatingą dėmesį skiria LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių žmonių) teisėms. Kodėl JAV tai yra svarbu? – Nes ši administracija, sekretorė H.Clinton ir prezidentas Barackas Obama z yra labai atsidavę žmogaus yr teisėms ir jie tiki, kad žmogaus teis teisių skatinimas šalyse, su kuriomis p palaikome diplomatinius ryšius, turėt ryšius turėtų būti viena pagrindinių mūsų užsienio politikos krypčių. Mes manome, kad LGBT žmonėms priklauso tokios pat teisės kaip ir visiems kitiems – gyventi

saugiai, naudotis žmogaus teisėmis, nebūti diskriminuojamiems. – Ar civilinė partnerystė irgi yra viena iš tokių teisių? – Manau, kad į šį klausimą turi atsakyti pačios šalys. JAV dabar taip pat vyksta diskusijos apie tai. Tad kiekviena šalis turi apsispręsti dėl šio socialinio klausimo. Tačiau tai, kad homoseksualų teisės yra žmogaus teisės, yra faktas ir niekam nevalia tuo abejoti ar ginčytis. – Teko girdėti, kad gyvendama Lietuvoje įgijote naują šeimos narį. Gal apie tai papasakotumėte? – Mielai papasakosiu, tai graži istorija. Pirmiausia, mūsų šeima myli šunis. Auginome keturis vaikus ir daugybę metų laikėme šunis, juodą labradorą ir nedidelį mopsą. Bet jie paseno ir nudvėsė. Nuo tada norėjau vėl įsigyti šunį, bet mano vyras sakė – jokių šuniukų. Juos reikia dresuoti, jie gyvena dvidešimt metų ir jis nebuvo pasirengęs tokiam dideliam įsipareigojimui. Taigi tariau – o jeigu rastume vyresnį šunį? Jis sutiko. O mintį man pakišo viena gera draugė, dirbusi JAV muitinėje. Prieš daugelį metų ji man pasakojo apie programą, leidžiančią žmonėms priglausti tarnybą baigusius muitinės šunis. Pamaniau, kad gal ir Lietuvoje yra kas nors panašaus. Susisiekėme su muitine ir paklausėme. Jie turėjo kelis šunis, kurių dresuotojai negalėjo priglausti. Taigi atsirado laisvas šuo, o aš mielai sutikau jį priglausti. Tai nuostabi juoda labradorė, nepaprastai gerai išdresiruota, moka lietuviškai ir angliškai – nežinau kaip, bet moka. Jos vardas Tracey, ji atsikraustė į mūsų namus pernai pavasarį. Ketinu ją pasiimti su savimi į JAV, kaip nuostabų prisiminimą iš Lietuvos. Jei tik veterinarai leis ir patvirtins, kad ji ištvers ilgą kelionę ir nekentės lėktuve.

Sportas | 17

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Vilnius vėl ims krepšinio Europą? Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Į Lietuvą vėl atėjo tai, prie ko mes įpratome per pastaruosius septynerius metus. Šeštadienį startuos Europos krepšinio taurės turnyro finalo ketvertas ir, suprantama, ten bus Vilniaus „Lietuvos rytas“, kovojantis dėl titulo iki paskutinės dienos. „Favoritai visada yra favoritai. Mes niekada nebuvome tarp jų. Bet prognozės – viena. Kita – būna taip, kad atvažiuoja berniukai iš Lietuvos ir laimi“, – šyptelėjo „Lietuvos ryto“ puolėjas Artūras Jomantas, ULEB taurės turnyro (taip iki šių metų vadinosi šis turnyras, – red. past.) finalą Belgijos mieste Šarlerua 2007-aisiais kartu su „Lietuvos rytu“ pralaimėjęs, o Maskvos priemiestyje Chimkuose – 2009-aisiais – laimėjęs. Rezultatai – istoriniai Chimkuose, be Rimo Kurtinaičio treniruojamų šeimininkų, bus kita Rusijos komanda Sankt Peterburgo „Spartak“ ir Ispanijos „Valencia“. Visų jų galimybės laimėti yra vertinamos geriau už „Lietuvos ryto“. Bet jei ieškotume legendinių dalykų neilgoje, nuo 2003 metų skaičiuojamoje, lygos istorijoje, turėtume pripažinti, kad labiausiai spindinti legenda yra Vilniaus komanda. Nuo 2005-ųjų „Lietuvos rytas“ triskart žaidė finale, du jų laimėjo. Vilniečių svarbiausioje varžybų stadijoje nebūdavo tik tuomet, kai komanda rungtyniavo Eurolygoje. „Dabar viskas lengviau. Esame įpratę prie tų darbų, kuriuos reikia nuveikti. 2005-ieji, kai net pergalės šampano į rūbinę atsinešti pamiršome pasirūpinti, – smagi praeitis“, – komandos nuotykius prisiminė klubo biuro vadybininkė Jūratė Agintaitė, visas šlovingiausias „Lietuvos ryto“ akimirkas stebėjusi iš arti, būdama kartu su krepšininkais. 2005-aisiais „Lietuvos rytas“ pirmą kartą

A.Jomantas:

2009 metais „Lietuvos rytas“ džiaugėsi iš „Chimki“ atimta čempionų taure. Kaip bus šį kartą? BFL nuotr.

iškovojo taurę, finale Šarlerua įveikęs Pete‘o Mikealo vedamą Kozanio „Makedonikos“. Graikų klubą traiškė tuomečiai Vilniaus komandos lyderiai Simas Jasaitis, amerikietis Tyrone‘as Nesby ir naudingiausiu finalo žaidėju pripažintas Robertas Javtokas. 2007-aisiais iš to paties Šarlerua „Lietuvos ryto“ krepšininkai grįžo nugalėti, bet patenkinti. Finale juos įveikė galingas Madrido „Real“, bet nei komandos lietuviams, nei legionieriams – amerikiečiui Kareemui Rushui, australui Matthew Nielsenui, latviui Robertui Štelmaheriui – sirgaliai pretenzijų neturėjo. Tiesiog pralaimėta stipresnei komandai. 2009 metais prie „Lietuvos ryto“ vairo stovėjo Vilniaus komandą šį savaitgalį Chimkuose šeimininkų komandos trenerio teisėmis pasitiksiantis R.Kurtinaitis. Jam tai bus antra galimybė laimėti turnyrą toje pačioje vietoje, bet būnant kitoje barikadų pusėje. „Man keliamas tikslas laimėti kiekvienas rungtynes. Ir nesvarbu, su kuo žaisime pusfinalyje – „Lietuvos rytu“ ar „Spartak“, – tikino charizmatiškas treneris. Pusfinalyje „Chimki“ žais su Sankt Peterburgo komanda. O tai reiškia, kad įmanomas finalo, prieš trejus metus vykusio Chimkuose, pasikartojimas. „Chimki“ –

„Lietuvos rytas“. Vėl su R.Kurtinaičiu. Bet šįsyk – nebe Vilniaus komandos pusėje. Pasipūtimas subliūško „2009 metų pergalė įsiminė. Ypač dėl „Chimki“ žaidėjų pasipūtimo – jie prieš finalą su mumis net nesisveikino“, – sakė J.Agintaitė. Tą patį prisimena ir A.Jomantas: „Jų treneris buvo Sergio Scariolo, komandoje – žvaigždės. Bet tokie turnyrai – ne serija, kurioje reikia laimėti kelerias rungtynes. Todėl sėkmės veiksnys – labai svarbus. Toks jis liks ir šių metų turnyre Chimkuose. “ „Lietuvos rytas“ turi dar vieną veiksnį, kurį linksniuoja visi. Veiksnį, vardu Jonas Valančiūnas. „Kiek šis veiksnys bus svarbus? Kam?“ – perklausė A.Jomantas. Išgirdęs, kad varžovams, kurie į jį žiūrės, nes komandos draugai ir per treniruotes iki soties prisižiūri, Vilniaus komandos veteranas tiesiog dalykiškai sudėliojo: „Jonas yra vienas komandos lyderių, todėl suprantama, kad nuo jo žaidimo priklauso mūsų rezultatai.“ J.Valančiūnas, taip pat, kaip ir Renaldas Seibutis, yra „Lietuvos ryto“ žvaigždės, iš kurių komandos gerbėjai pirmiausia tikisi krepšinio stebuklų. Tokių, kokius 2009-aisiais sukūrė naudingiausiu turnyro žaidėju pripažintas amerikietis Chuckas Eidsonas ar Marijonas Petravičius, kuriam atiteko

„Favoritai visada yra favoritai. Mes niekada nebuvome tarp jų. Bet prognozės – viena. Kita – būna taip, kad atvažiuoja berniukai iš Lietuvos ir laimi.“ geriausio finalo aštuoneto žaidėjo laurai. Jėga – vienybė Lyderiai gali sužaisti, gali nesužaisti. Bet A.Jomantas mato ir kitų stipriųjų „Lietuvos ryto“ pusių. „Nuo tada, kai žaidžiu komandoje, mes esame vieningi. Nėra jokių pykčių ar ginčų“, – svarstė krepšininkas. „Lietuvos rytas“ laimėjo ULEB taurę su trimis skirtingais treneriais. 2005-aisiais – su slovėnu Tomo Mahoričiumi, kuris vėliau iš komandos pasitraukė dėl precedento neturinčios priežasties – nugaros skausmų. 2007-aisiais – su serbu Aleksandaru Trifunovičiumi, kuris vėliau grįžo į Lietuvą treniruoti mirtino vilniečių priešo Kauno „Žalgirio“. 2009-aisiais – su R.Kurtinaičiu. Ar Vilniaus krepšininkams pavyks užkariauti antrą pagal pajėgumą Europos turnyrą su nauju savo strategu Aleksandru Džikičiumi? Lyginant finalo ketverte žaidžiančių komandų biudžetus ir sudėtis, atsakymas yra – vargu. Bet, kaip sako „Lietuvos ryto“ įžaidėjas Aleksandras Rašičius, būtų gerai grąžinti taurę į Vilnių.

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Be taurės žaidėjai nenori grįžti Julius Bliūdžius, Asta Žukaitė redakcija@15min.lt

Prieš svarbiausią sezono iššūkį „Lietuvos ryto“ stovykloje – susikaupimas ir didžiulis noras laimėti turnyrą. Krepšininkai neslepia, kad varžybų maratonas varginantis, bet dabar nuovargį reikia pamiršti.

– Ar nesijaučiate pavargę po varžybų maratono? – „15min“ paklausė Renaldo Seibučio. – Stengiamės apie tai negalvoti. Pasiteisinimų galima ieškoti daug, bet nenorime to daryti. Laukia svarbiausios sezono varžybos ir turime būti tam pasiruošę. – Kokia yra „Valencia“ komanda? – Žaidžia greitą ir fizine jėga paremtą krepšinį. Turi gerų žaidėjų visose pozicijose. Treneris puikiai išnaudoja žaidėjų rotaciją, todėl komanda visas 40 minučių žaidžia intensyvų krepšinį – ir gynyboje, ir puolime. Be to, jie žaidžia labai drausmingai.

– Iš esmės tą patį galima pasakyti ir apie „Lietuvos rytą“. Susitiks panašios komandos? – Pamatysime. Tokiose varžybose, kaip finalo ketvertas, laimėtoją lemia detalės. Vienas kitas atkovotas ar perimtas kamuolys gali nulemti rezultatą.

Laukia svarbiausios sezono varžybos ir turime būti tam pasiruošę.

– Mindaugai, dėl traumos pastaruoju metu nežaidė Lawrence‘as Robertsas. Kokias spragas atvėrė jo netektis? – paklausėmė Mindaugo Katelyno. – Spragas kovoje dėl atšokusių kamuolių ir gynyboje. Bet L.Robertsas jau yra pasiruošęs. Jis galėjo žaisti ir paskutinėse rungtynėse, bet treneris nusprendė jį pataupyti. – Praėjusį sezoną kartu su Sevilijos „Cajasol“ pralaimėjai Europos taurės finale. Norisi atsigriebti? – Taip, nenorėčiau nei antroje, nei trečioje, nei ketvirtoje vietoje užbaigti čempionato. Aš važiuoju parsivežti taurę namo. Dėsiu visas pastangas, kad pasiektume šį tikslą.

18 | Švietimas

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Pasaulio piliečių mokyklos Tarptautinių mokyklų prestižas kainuoja, bet atsiperka Lietuvoje veikiančios tarptautinės mokyklos vis labiau populiarėja. Leisti į jas savo vaikus pageidaujančių tėvų gretos kasmet plečiasi – daugiau nei pusę tarptautinių ugdymo įstaigų auklėtinių sudaro grynakraujai lietuviai. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt 12 tūkst. eurų (41,4 tūkst. Lt) – tokią sumą tektų pakloti už vienerius 9–12 klasę lankančio sūnaus ar dukters mokslo metus Subačiaus gatvėje įsikūrusioje Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje (TAMV, angl. – AISV). Jaunesnių klasių auklėtinių mokslai atsieitų 2 tūkst. eurų pigiau. Pradinės klasės kainuoja 8 tūkst. eurų (27,6 tūkst. Lt) metams. Mokykla turi įsteigusi ir lopšelio bei darželio grupes. Vaikų priežiūra ir lavinimas jose tėvų piniginę kasmet paplonintų atitinkamai 3 ir 6 tūkst. eurų (10 ir 20 tūkst. Lt). Tai – didžiuliai pinigai net palyginti nemažas pajamas uždirbančiam žmogui. Tačiau turtingų žmonių, investuojančių į vaikų išsilavinimą, Lietuvoje yra. Tarptautinę Amerikos mokyklą šiandien iš viso lanko 190 vaikų. Daugiau nei pusė jų – lietuviai. Kokios priežastys tautiečius skatina vaikus leisti ne į valstybines lietuviškas, net ne į šiaip privačias, bet į tarptautines mokyklas?

Papildomi TAMV mokesčiai: • Vienkartinis stojimo mokestis naujiems moksleiviams – 500 eurų. • Kapitalo mokestis: metinis 1000 eurų įnašas (suma kintanti, nustatoma kasmet, – red. past.), skiriamas ir naudojamas TAMV vykdomai švietimo veiklai finansuoti.

„Mus renkasi dėl mišrios daugiakultūrės aplinkos – unikalios galimybės mokytis su bendraamžiais iš įvairių pasaulio šalių, dėl aukštus standartus atitinkančios tarptautinės ugdymo programos, demokratiškų ir pagarbių santykių tarp mokytojų ir mokinių“, – pagrindinius tėvų motyvus įvardijo mokyklos direktoriaus padėjėja Ieva Dovydėnienė. Auklėtiniai – vaikai keliauninkai TAMV po savo stogu priima visus moksleivius, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės ar tikėjimo. Šiuo metu mokyklą lanko vaikai iš 20 pasaulio šalių: Pietų Korėjos, JAV, Čekijos, Estijos, Indijos, Skandinavijos valstybių ir kt. „Mokykla tampa mini pasauliu – vaikai gyvai susipažįsta su skirtingų kraštų kultūra, tradicijomis, papročiais, virtuvės ypatybėmis. Išugdome pasaulio pilietį, – kalbėjo I.Dovydėnienė. – Kalbant apie mažuosius, tėvams svarbiausia vaikų saugumas ir visapusiškas lavinimas. Mes garantuojame ugdymą, o ne tik priežiūrą kaip valstybiniai darželiai.“ Didžioji dalis mokyklos auklėtinių gyvena migruojančiose šeimose. Tai – diplomatų ar Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų vaikai, daug keliaujančių verslininkų atžalos. Dalis šeimų, leidžiančių vaikus į TAMV, neslepia ketinimų darbo reikalais ilgesniam laikui išvykti į užsienį ar visai emigruoti. Pamokos TAMV vyksta anglų kalba. Lietuvių, kaip gimtoji kalba, dėstoma penkis kartus per savaitę pagal lietuviškų vadovėlių programą. „Mūsų auklėtiniai būna raštingi abiem kalbomis“, – užtikrino I.Dovydėnienė. TAMV didžiuojasi gausiu pedagogų, dėstyti atvykusių iš JAV, Kanados ar Australijos, kolektyvu. Mokymo priemones mokykla siunčiasi iš JAV arba Anglijos. Mokslas TAMV brangus, tačiau mokykla nelaiko savęs elitine – skirta tik turtuolių vaikams. „Dosniai remiame gabius, gerai anglų kalbą įvaldžiusius 3–12 klasių moksleivius, kurių tėvai gali pagrįsti finansinį poreikį. Tokiems atvejams esame įsteigę stipendijų fondą. Stipendija nepadengia visų mokslo išlaidų, bet yra gana svari“, – atkreipė dėmesį TAMV atstovė. Įstojo į prestižinius universitetus Kitąmet Tarptautinė Amerikos mokykla švęs veiklos Lietuvoje 20-metį. Jos ištakos –

Mokesčiai VTM • 2011–2012 mokslo metais metinis pradinio ir pagrindinio ugdymo (1–9 klasės) mokestis – 18900 Lt. • Registracijos metu mokamas vienkartinis 950 litų registracijos mokestis. • Mokykla neima papildomo mokesčio už maitinimą.

viename sostinės bute, kur mokytis ateidavo vos du vaikai. Dabar TAMV – vienintelė mokykla Baltijos šalyse, turinti dvejopą tarptautinę akreditaciją: kviečia mokytis pagal amerikietišką bei tarptautinę formaliojo ugdymo programą anglų kalba. Pernai mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą – ją baigė aštuoni jaunuoliai: 3 lietuviai, austras, amerikietis, JAV lietuvis, vengrė ir graikė. Dabar jie studijuoja prestižiniuose pasaulio universitetuose: Masačusetso technologijų institute, Hulto tarptautinėje verslo mokykloje, Londono imperatoriškajame koledže, Londono karališkajame Holloway ir Kento universitetuose. „Į šiuos universitetus mūsų auklėtiniai priimti net su stipendijomis“, – pasidžiaugė I.Dovydėnienė. Šiemet TAMV baigs tik dvi abiturientės – lietuvė ir ukrainietė. Užtat kitais metais abiturientų skaičius bus rekordinis – 12.

A.Užkalnis: „Į privačias mokyklas susirenka tėvų, kurių požiūris į mokslą yra aukštesnis už vidutinį, vaikai. Man tai atrodo svarbu.“

Neįkando mokslų kainos Praėjusių metų viduryje iš Londono gyventi į Lietuvą grįžęs publicistas, televizijos laidų vedėjas Andrius Užkalnis nuo rudens dukras leidžia į Vilniaus tarptautinę mokyklą. Abiejų mergaičių mokslai anglų kalba kas mėnesį jam atsieina apie 3 tūkst. Lt. Į kainą įskaičiuotas maitinimas ir užklasinė veikla. A.Užkalnis rinkosi iš dviejų variantų: Vilniaus tarptautinės mokyklos (VTM, angl. VIS) Rusų gatvėje ir Tarptautinės Amerikos mokyklos. „Amerikietiška mokykla padarė didžiulį įspūdį akademiniais auklėtinių pasiekimais, tačiau kaina tiesiog nežmoniška – dukrų mokslai būtų atsiėję brangiau nei Anglijoje“, – skaičiavo A.Užkalnis. Galimybės leisti dukras į kokią nors prestižinę bendrojo lavinimo mokyklą Vilniuje A.Užkalnis net nesvarstė. „Mergaitės atvažiavo iš angliškai kalbančios aplinkos, todėl įmesti jas į įprastą bendrojo lavinimo mokyklą būtų kiek per ekstremalu. Be to, į privačias mokyklas susirenka tėvų, kurių požiūris į mokslą yra aukštesnis už vidutinį, vaikai. Man tai atrodo svarbu“, – kalbėjo A.Užkalnis. Pirmiesiems dukrų mokslo metams Lietuvoje artėjant į pabaigą A.Užkalnis patenkintas – lūkesčiai pateisinti su kaupu. Prie naujos aplinkos mergaitės adaptavosi palyginti lengvai. Tai – pagrindinis tarp-

Skaičius

40

tūkst.

Tiek gali kainuoti vaiko mokslo metai tarptautinėje mokykloje.

tautinį statusą turinčių ugdymo įstaigų privalumas. „Vaikui, persikrausčiusiam iš kitos kalbinės ir kultūrinės aplinkos, labai svarbu, kad jo, kaip keliaujančio vaiko, atvejis nėra išskirtinis. Dauguma mokinių dukrų klasėje savo patirtimi yra labai panašūs, todėl niekas nesijaučia balta varna“, – džiaugėsi A.Užkalnis. Vilniaus tarptautinę mokyklą lanko daugiau nei 200 vaikų iš daugiau nei 25 pasaulio šalių. Trūkumas – tik 10 klasių Vilniaus tarptautinė mokykla yra akredituota Pasaulio Tarptautinio Bakalaureato (TB) mokykla ir šiuo metu vykdo TB pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ją pripažįsta

Rubrika | 19

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Komentaras

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

Vilniaus tarptautinę mokyklą lanko daugiau nei 200 vaikų iš daugiau nei 25 pasaulio šalių. Mokyklos archyvo nuotr.

Mokesčiai VPM Kainos 2012–2013 m. mokslo metams: Pradinė mokykla • Vienkartinis stojamasis mokestis – 940 Lt. • Mokestis už mokymo priemones – 370 Lt. • Mokestis už mokslą – 10 100 Lt. Vidurinis mokymas

Pirmoje Tarptautinės Amerikos mokyklos abiturientų laidoje – trys lietuviai, austras, amerikietis, JAV lietuvis, vengrė ir graikė.

• Vienkartinis stojamasis mokestis – 940 Lt. • Mokestis už mokymo priemones – 481,5 Lt. • Mokestis už mokslą – 12 500 Lt. • Mokestis už egzaminus 3-ios klasės mokiniams – 400 Lt.

kaip atitinkančią šalies švietimo strategiją ir standartus. „Deja, šiuo metu mokykla įgyvendina ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir pagrindinį ugdymą. Tai reiškia, kad neturi paskutinių dviejų klasių. Tai – tam tikras rūpestis, mat vyresnėlė šiemet baigs aštuntą klasę. Vadinasi, po poros metų teks priimti sprendimą – arba stoti į vieną iš lietuviškų, arba į vieną iš internatinių mokyklų užsienyje“, – svarstė A.Užkalnis. Pradinukai išmoksta tris kalbas Jei tėvai nori, kad jų vaikai būtų ugdomi multikultūrinėje aplinkoje, bet neskiria ypatingo dėmesio anglų kalbai, galima rinktis alternatyvą – Šilo gatvėje įsikūrusią Vilniaus prancūzų vidurinę mokyklą (VPM, pranc. – EFV).

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

1991 metais sostinėje įsteigta mokykla įgyvendina ikimokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą pagal Prancūzijos švietimo programas. Vaikai mokomi prancūzų kalba. Prancūzų vidurinė mokykla turi 207 auklėtinius nuo 2 iki 16 metų. Didžioji dalis mokinių – lietuviai. Maždaug penktadalis – užsienio piliečiai iš aštuonių pasaulio šalių, daugiausia prancūzai. „Mokykla priklauso pasauliniam mokyklų tinklui – pagal analogišką programą vaikai ugdomi 130 šalių. Vaikui ir šeimai tai užtikrina mokslų tęstinumą. Samdome mokytojus, atvykusius iš Prancūzijos, – jie stengiasi perteikti ne tik žinias, bet ir frankofonišką kultūrą“, – kalbėjo mokyklos direktorius Geoffroy Conuau. „Baigę pradinę mokyklą mūsų auklėtiniai jau moka mažiausiai tris kalbas: lietuvių, prancūzų ir anglų. Kartais ir daugiau“, – atkreipė dėmesį G.Conuau. Kalbasi prancūziškai Vilnietis Paulius Keršanskas į Prancūzų mokyklą leidžia abu vaikus. Septynmetis Joris šiemet baigs pirmą klasę, pagrandukė trejų Amelija lanko darželio grupę. Už abiejų vaikų lavinimą frankofoniškoje aplinkoje su maitinimu ir būreliais Keršanskai kas mėnesį atriekia iki 2 tūkst. Lt. Sako, kad verta. „Savo sprendimo tikrai nesigailime, nors vaikai tarp savęs jau kalbasi prancūziškai, o mes su žmona šios kalbos nesuprantame“, – juokėsi P.Keršanskas. Apie Vilniuje įsikūrusią Prancūzų vidurinę mokyklą jis išgirdo iš šeimos draugės. Kaip tik tuo metu, kai ieškojo darželio sūnui, nes į valstybinį jis nepateko. Publika marga, mokslas – lietuviškas Prieš šešerius metus Vilniuje atsirado dar viena tarptautinė mokykla. Tiesa,

joje ugdymo procesas įgyvendinamas ne užsienio, bet lietuvių kalba. Tai – M.Daukšos gatvėje įsikūrusi Vilniaus tarptautinė Meridiano mokykla (angl. – VIMS). Šiuo metu ją lanko 106 mokiniai. Kitiems metams užsiregistravę dar 35 vaikai. „Todėl drąsiai galime teigti, kad esame jauna, bet sparčiai auganti mokykla“, – sakė mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Riaukienė. Atvykusių iš kitų šalių auklėtinių mokykla turi vos tris – tai direktoriaus ir mokyklos steigėjo vaikai iš Turkijos.

Mokesčiai VIMS Kainos 2012–2013 m. mokslo metams: • Startinis stojamasis mokestis – 300 Lt (vienkartinis, negrąžinamas). • Stojantiems į priešmokyklinę grupę – 7850 Lt. • Stojantiems į 1-4 klases – 7650 Lt. • Stojantiems į 5-8 klases – 7550 Lt. • Už pailgintą darbo dienos grupę – 600 Lt (vienkartinis, už visus metus). • Du ir daugiau užsienio kalbų būreliai – 500 Lt (vienkartinis, už visus metus).

Milijardas už fotorėmelį Milijardas JAV dolerių už galimybę įrėminti fotografiją. Šis sakinys skamba groteskiškai, bet nelabai atsilieka nuo neįtikėtinos realybės: „Facebook“ už tokią sunkiai suvokiamą sumą šią savaitę įsigijo mobiliąją fotoaplikaciją „Instagram“! Nežinantiems pasakysiu, kad tai yra mobiliojo telefono programėlė, leidžianti padailinti nuotraukas ir pasidalyti jomis su draugais. Taip, viskas! Funkcine prasme – viskas! Kadangi funkcijos paprastos, „Instagram“ istorija irgi trumpa ir paprasta: 2010 m. įkurta kompanija turi trisdešimties nesulaukusius įkūrėjus, 13 darbuotojų, nulį pajamų ir 30 milijonų vartotojų! Šiuo sandoriu „Instagram“ žengia į šlovingą „milijardo JAV dolerių“ klubą, kuriame puikuojasi astronominius vertinimus pasiekę ir mūsų gyvenimus pakeitę verslai-reiškiniai: video revoliuciją sukėlusi programa „Youtube“, standųjį diską nereikalingu padariusi „Dropbox“, nakvynės kainas keliaujant per pusę numušusi „Airbnb“, visą pasaulio muziką patogiai pateikusi „Spotify“ ir, aišku, į visas gyvenimo kerteles įlindęs „Facebook“. Tai ką gi pirko FB lyderis Markas Zuckerbergas? Socialinių tinklų lyderis pirko du magiškus žodžius ir vieną skaičių: Social, Mobile ir 30 milijonų. Socialinių tinklų žaidimą ištobulinęs ir mūsų gyvenimus pakeitęs FB įkūrėjas geriau už visus išmano žaidimo taisykles ir turi priėjimą prie neįkainojamos vertės informacijos. Jis mato, kokiu greičiu daugėja prisijungimų prie FB per mobiliuosius įrenginius. FB žino, kiek įkeliama nuotraukų iš viso. FB taip pat žino, kokiu greičiu auga iš „Instagram“

Socialinių tinklų lyderis pirko du magiškus žodžius ir vieną skaičių: Social, Mobile ir 30 milijonų. įkeliamų nuotraukų skaičiai. Galiausiai, FB vadovai iš asmeninės patirties žino, kaip kito įmonės vertė įvairiais gyvavimo etapais, kol pasiekė dabartinę 825 milijonų vartotojų ir 100 milijardų JAV dolerių vertės kartelę. Tokiais tempais, kaip auga „Instagram“ – 30 milijonų vartotojų per dvejus metus, FB augo tik gūdžiais 2007 m. – pamenat, prieš krizę, kai net Lietuvoje tie, kurie turėjo butą ir sodybą, buvo tapę milijonieriais. Kokia tokio pirkinio rizika? Šį sandorį FB įvykdė neįprastu laiku, mat kompanija vasarį oficialiai pranešė apie ketinimą viešai paskelbti savo akcijas. IPO (pirminis viešas akcijų pasiūlymas) vis dar neįvykęs. Įmonės paprastai vengia šiuo tarpiniu periodu daryti staigius neįprastus judesius, pavyzdžiui, milijardo JAV dolerių investiciją į pajamų neturinčią kompaniją. Šis sandoris būsimiems FB investuotojams dar labiau patampys nervus, nes jie ir taip sunerimę dėl psichologiškai slegiančios ir vis labiau kritikuojamos 100 milijardų JAV dolerių kainos, kuria, kaip spėjama, FB ketina įvertinti savo akcijas IPO metu. Kaip bebūtų, FB pirkinį geriausiai įvertins laikas ir, ypač, birža, o pasaulio ir Lietuvos startupų bendruomenė gali pasidžiaugti (arba pavydėti) dar viena svaigia Silicio slėnio pelenės istorija. Tokios istorijos skatina naujus bandytojus ir motyvuoja jau bandančius. Jie bandys, nes turi kūrėjų geną. Jie yra bepročiai, kurie nori pakeisti pasaulį. Vienas didžiausių mūsų laikų bepročių Steve‘as Jobsas yra pastebėjęs: bepročiai, tikintys jog gali pakeisti pasaulį, ir yra tie, kurie jį pakeičia.

20 | Istorija

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

„Titaniko“ lietuviai Garsiausiame pasaulio laive nuskendo trys keleiviai iš Lietuvos

Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Jo pamėlusį kūną ištraukė iš Atlanto gniaužtų. Identifikavo – lietuvis. Trečios klasės keleivis. Pririšo svarmenis prie galūnių, užklijavo numerį ir amžiams paleido į vandenyno gelmes – neužteko karstų pargabenti palaikams. Naktį iš balandžio 14-osios į 15-ąją sukaks šimtas metų, kai nuskendo garsiausias pasaulyje laivas „Titanikas“. Prieš šią sukaktį Lietuvos knygynuose pasirodė žurnalisčių Gerdos Butkuvienės ir Vaidos Lowell knyga „Titaniko“ lietuviai“. Knygos autorės išsiaiškino, kad „Titaniko“ lietuviai buvo keturi – trys keleiviai ir gelbėti skęstančiuosius pasišovęs kito laivo kapitonas. Paskatino atradimai ir šimtmetis Gerdą ir Vaidą rašyti knygą paskatino artėjantis tragedijos šimtmetis. Gerda „Titaniku“ domėjosi jau seniai. Supratusi, kad viena neaprėps tiek informacijos, pakvietė prisijungti buvusią bendrakursę Vaidą. Vaida gyvena Amerikoje, todėl galėjo naršyti archyvus. Ją suintrigavo faktas, jog Lietuvoje šia tema nebuvo domėtasi. Gerda irgi gyvena ne Lietuvoje – Austrijoje, taigi daugiausia knygos autorės bendravo internetu naktimis: pasiskirstydavo, kuri ko ieškos, ir klijuodavo įvykius kaip mozaiką – iš gabaliukų. Amerikoje „Titaniko“ tema išnagrinėta iki smulkmenų, knygų išleista tūkstančiai, todėl žurnalistės labai atsargiai rinkosi, kuriais autoriais gali remtis. „Seniau knygas leisdavo išgyvenusieji katastrofas, o dabar – jų sūnaus draugo kaimynas. Tai nebūtinai šlovės siekimas – ir lietuvių istorijas narpliodamos patyrėme, kad giminei tai vos ne reikšmingiausias įvykis. Norisi būti legendos dalimi. Informacija perduodama iš lūpų į lūpas, hiperbolizuojama ir jos patikimumas jau atskiestas“, – „15min“ sakė knygos „Titaniko“ lietuviai“ autorės. Kunigas nebandė gelbėtis Daugiausia žinoma apie „Titaniko“ lietuvį kunigą Juozą Montvilą. 27-erių kunigas buvo kilęs iš Marijampolės, baigė Seinų gimnaziją. 1912-aisiais Lietuva buvo okupuota Rusijos, o caras draudė teikti sakramentus unitams, kurių apeigos buvo stačiatikių, bet jie pripažino Romos popiežiaus valdžią. Kunigas Juozas – ar dėl nepatyrimo, ar dėl jaunatviško maksimalizmo – pakrikštijo unitų kūdikį, o senukui suteikė paskutinį patepimą. Taip užsitraukė valdžios nemalonę ir jo kaip kunigo veikla buvo suvaržyta. Kunigo brolis Petras gyveno Niujorke. Laiške užsiminė, kad Juozas galėtų atvažiuoti lietuvių išeiviams patarnauti, kol nuslūgs carinės valdžios įniršis. Kunigas išsiruošė kelionėn. Iš pradžių per Vokietiją į Londoną, ten apsistojo

L.Stulpinas Nuotr. iš Klaipėdos jūrų muziejaus archyvo

pas kunigą Matulaitį. Šis paskolino pinigų, ir J.Montvila nusipirko antros klasės bilietą į „Titaniką“. Regis, šį laivą pasirinko dėl saugumo ir tikimybės, kad išvengs jūros ligos, nes tokio dydžio laive neturėjo supti. Kiek žinoma, lemtingąją naktį kunigas J.Montvila buvo bibliotekoje – priiminėjo žmones, klausė jų išpažinčių, laimino ir nė nebandė pasinaudoti galimybe patekti į gelbėjimosi valtį. Manoma, kad lietuvis kunigas su laivu nugrimzdo į dugną. Jo palaikai nerasti. Norėjo paskelbti šventuoju „Titaniku“ iš viso plaukė 8 kunigai. Skyrėsi jų apranga ir laikysena, ir liudininkai juos visus mini. Nė vienas iš jų net nebandė gelbėtis – atsidėjo tarnystei ir aukojo savo gyvybes dėl kitų. Dėl didvyriškos laikysenos J.Montvilą 1985–1986 m. net bandyta paskelbti šventuoju, tačiau byla atsidūrė Vatikano

J.Montvila Perfotografuota iš K.Montvilos rankraščio

stalčiuose. Anot lietuvių dvasininkų, pristigo įrodymų, kad žmonės jam melsdamiesi sulaukė stebuklų. Amerikoje Juozo brolis Petras išleido apie jį knygą. Dar gyva Petro dukra Teresa vis teberašo laiškus Vatikanui dėl dėdės paskelbimo šventuoju ir neketina pasiduoti. Iš „Titaniko“ ištrauktų daiktų sąraše yra ir lietuviška kunigo knyga, kurią jis ketino išleisti Amerikoje. Palaikus ištraukė ir nuskandino Eliezeras Gilinskis – antrasis lietuvis, keliavęs „Titaniku“. 22-ejų vaikinas buvo kilęs iš didelės šeimos Ignalinoje. Nusprendė geresnio gyvenimo ieškoti Amerikoje. Buvo labai nagingas šaltkalvis ir spynų meistras, Amerikoje ketino atidaryti spynų fabriką, o prasigyvenęs – pasikviesti visą šeimą. Tačiau Eliezero svajonės baigėsi „Titanike“. Jo, vienintelio iš lietuvių, kūną rado gelbėtojai. Pamatę, kad Eliezeras – trečios klasės keleivis, palaikų į krantą neplukdė, o pririšo svarmenis, kad neplūduriuotų, ant kūno uždėjo numerį „47“ ir įmetė atgal į vandenyną. Gelbėjimo laivas neturėjo pakankamai karstų ir balzamavimo skysčio, niekas nesitikėjo, kad ištrauks tiek žmonių. Kiekvieną kūną ištraukdavo, identifikuodavo, žmonių daiktus sudėdavo į maišelį, kurį pargabens artimiesiems, o daugumą kūnų, jei jie priklausė ne pirmos klasės keleiviams, nuskandino. Po nelaimės buvo įkurtas „Titaniko“ pašalpų fondas, iš kurio nuskendusiųjų giminaičiams kaip kompensacija buvo pervedama po 130 svarų sterlingų (tada tai buvo labai dideli pinigai). Be to, prieš išplaukdamas šaltkalvis Eliezeras buvo išsipirkęs gyvybės draudimą – būtent tai padėjo Lietuvos žydų litvakų šeimai išbristi iš skurdo. Vienas giminaitis pasakojo, kad pinigų buvo tiek daug, jog Lietuvą 1915 metais okupavus vokiečiams, o Rusijoje po poros metų bolševikams įvykdžius perversmą, niekam nebetinkančiais banknotais visą lauko tualetą išklijavo. Lietuvis slėpė tapatybę Trečiasis lietuvis – Simas Baniulis – keliavo kaip įgulos narys. Buvo kilęs iš Sūduvos, neturėjo ir trisdešimties metų.

E.Gilinskis Nuotr. iš asm. S.Gilinskio archyvo

Bėgo nuo carinės valdžios, nes nenorėjo atlikti rekrūtų prievolės kariuomenėje, todėl plaukė pasivadinęs kitu vardu ir pavarde. Kokiu – nežinoma. Prieš tai mokėsi jūrininkų mokykloje Liverpulyje, tikriausiai dėl to ir pateko į „Titaniko“ įgulą. Su laivu ir nuskendo. Nepavyko rasti nei jo palaikų, nei giminaičių. Gerda ir Vaida iškėlė hipotezę, kad Simo palaikai galėjo būti ištraukti ir palaidoti kartu su kitų įgulos narių kūnais Halifakso kapinėse.

Lemtingąją naktį kunigas J.Montvila buvo bibliotekoje – klausė išpažinčių, laimino ir nė nebandė pasinaudoti galimybe patekti į gelbėjimosi valtį.

Atsisakė kapitono pagalbos Kapitonas Liudvikas Stulpinas – irgi atradimas žurnalistėms. Paaiškėjo, kad iš Jomantų kaimo kilęs lietuvis plaukė su laivu „Birma“ į pagalbą „Titanikui“, nes pirmasis išgirdo SOS šauksmą – buvo už 100 km. Į gelbėjimo operaciją L.Stulpinas nespėjo, tačiau jeigu „Karpatija“ – laivas, vykdęs gelbėjimo darbus – būtų geranoriškai nusiteikęs, „Birma“ dar būtų perėmusi dalį keleivių ir nuplukdžiusi į Niujorką. Gerda ir Vaida paaiškina, kad tuo metu neseniai buvo atsiradęs bevielis ryšys keleiviniuose laivuose ir skirtingus laivus aptarnavo skirtingos telegrafo kompanijos. „Titaniką“ ir „Karpatiją“ – „Marconi“, o „Birmą“ – „De Forest“. Telegrafo kompanijos, konkuruodamos tarpusavyje, neleisdavo bendrauti ir bendradarbiauti su konkurentų aptarnaujamais laivais. Dėl to L.Stulpinas buvo smarkiai supykęs – jo laivas specialiai pakeitė kursą, naktį plaukė manevruodamas tarp ledkalnių, ruošė drabužius ir maistą, kad pagelbėtų skęstantiesiems, o „Karpatija“ labai šiurkščiai atsisakė jų pagalbos.

Vilnius | 21

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Įsisiūbavo parko tvarkymo darbai

Bernardinų sodą apjuosė tvoros Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Bernardinų sodas, daugelio vilniečių tebevadinamas Sereikiškių parku, uždarytas. Tikimasi per metus jį paversti europinio lygio parku – tokiu, kokio Vilniaus centre dar nėra buvę. Pagal projektą Bernardinų sodas atgaus autentiškus, XIX a. pabaigoje turėtus, bruožus: atvirų-uždarų erdvių sistemą su daug šviesos, dailininko Aleksanderio Strauso kurtą centrinę dalį, botanikos ir vienuolyno sodų ekspozicijas, alpinariumą, rožyną ir kitus istorinius elementus. Apie 18,5 mln. Lt kainuosiantys darbai turėtų būti baigti kitąmet. Praeitis ir šiandiena Anot projekto vadovės, architektės Jurgos Silvijos Večerskytės-Šimeliūnės, istorinė medžiaga buvo atidžiai išanalizuota, tačiau kreiptas dėmesys ir į tai, koks parkas yra šiandien. „Buvę parko bruožai bus išryškinti, atkurta takų sistema, bet tai bus daroma įvertinant dabartinę situaciją. Parkas yra gyvas organizmas – kaip ir žmogus. Tai nėra

pastatas ar jo plyta, kuriuos galima labai detaliai atkurti“, – aiškino projekto vadovė. Šiemet planuojama iki pabaigos atlikti visus pagrindinius darbus – išvedžioti apšvietimo tinklus, sutvarkyti takus, sukurti mažąją architektūrą, pasodinti didesnius medžius ir krūmus. Kitų metų pavasarį ketinama pabaigti sodinti gėlynus, įrengti alpinariumą. Tuomet parkas jau bus atviras ir lankytojams. Vertingų medžių nekirto? Bernardinų sodo rekonstrukcija prasidėjo 2010-ųjų ankstyvą pavasarį. Tačiau tuomet tebuvo iškirsti medžiai ir darbai sustojo. Kilo pasipiktinimo banga – esą iškirsti ne tik sukriošę, bet ir sveiki medžiai. Bet J.S.Večerskytė-Šimeliūnė to nesureikšmina. Jos teigimu, piktinosi tik keli žmonės, tai nebuvo daugumos vilniečių nuomonė. „Žmonės linkę vien iš bendro išsilavinimo vertinti kai kuriuos darbus, nors tam neturi kompetencijos. Jeigu odontologas nusprendžia ištraukti sugedusį dantį, tai juk atėjęs pacientas su juo dėl to nesiginčija. Lygiai tas pats ir čia – juk ką kirsti sprendė specialistai“, – aiškino projekto vadovė. Jos teigimu, parko medžius vertino 40 metų šį darbą atliekantis ir jį puikiai išmanantis parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas. „Jis tikrai nebūtų nė vieno medžio pažymėjęs kaip nereikalingo, jeigu taip nebūtų.

Bernardinų sodas lankytojams bus uždarytas lygiai metus – iki kito pavasario. J.Kalinsko nuotr.

Kitas dalykas – sovietmečiu medžiai buvo sodinami talkų metu, be jokio projekto. Tiesiog atėjo pionieriai ar komjaunuoliai ir susodino, nes taip reikėjo. Vis dėlto paliksime kai kuriuos medžius, nors pagal projektą jie ir neformuoja erdvių, bet nė vienas vertingas medis nebus nukirstas“, – žadėjo J.S.Večerskytė-Šimeliūnė. Anot

jos, kai kurie kritikai klaidino savo teiginiais visuomenę, vadindami apie 1953 m. sodintas liepas XIX a. pabaigos liepų alėja. „Tai jau šimtmečių painiojimas“, – šypsojosi J.S.Večerskytė-Šimeliūnė. Bendra parko atnaujinimo projekto vertė siekia apie 18,5 mln. Lt, didžioji dauguma – Europos Sąjungos lėšos.

22 | Vilnius

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Dar vienas planas gaivinti Nerį Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Artėjant vasaros sezonui vėl prabilta apie laivybos Nerimi atgaivinimą sostinėje. Vidaus vandenų kelių direkcija žada dar šiemet tam pritaikyti upę nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki Valakampių.

Apie laivybos suklestėjimą Neryje kalbama jau daug metų, bet niekas nesikeičia. BFL nuotr.

Tačiau laivus Nerimi plukdantys verslininkai neskuba džiaugtis – kai pažadai bus įvykdyti, tada ir bus svarstoma, ar atsiras daugiau laivų. Maršrutas kaip Prahoje Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovas Gintautas Labanauskas „15min“ patikino, kad jau šią vasarą laivai galės plaukti iš Vilniaus centro į Valakampius. 7 km ruožas nuo Karaliaus Mindaugo tilto bus naudojamas kaip vidaus vandenų kelias, prieš tai pašalinus kliūtis upės vagoje, kelią paženklinus, kad juo būtų saugu naudotis. „Tikiuosi, kad tai tik pradžia ir mes turėsime ne blogesnį maršrutą kaip Prahoje, kur įsėdi į laivelį ir gali praplaukti per visą miesto centrą“, – vylėsi G.Labanauskas.

Prieplauka kol kas dar nestovi savo vietoje tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, tačiau ją ketinama atplukdyti artimiausiu metu.

Išvalius vagą Nerimi galės plaukioti laivai, kurių grimzlė yra iki 70 cm. Anot G.Labanausko, laivus plukdyti galės ne vien tokie patyrę kapitonai, kokie šiuo metu plaukioja laivu „Ryga“. „Jūs automobiliu galite ir miško keliuku išvažiuoti, jeigu esate patyrusi vairuotoja, neįklimpsite, neįkrisite į duobę. Bet visiškai kitaip yra važiuoti greitkeliu Vilnius– Klaipėda, kur yra kelio ženklai, kelias lygus ir tvarkingas“, – vaizdingų palyginimų negailėjo G.Labanauskas. Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovas puoselėja ir daugiau ambicingų planų: galbūt jau po metų ar kelerių vandens kelias Vilniuje pasieks Lazdynus, o ateityje bus galima ne tik iš Vilniaus nuplaukti į Kauną, bet ir iš Kauno per Baltarusiją į kitas Europos šalis, per Kauno hidroelektrinę bus įrengtas keleivinis ir krovininis liftas.

„Trakų ežere laivyba yra išvystyta, o Vilniuje ši niša vis dar laisva. Tačiau kol kas trūksta reklamos, įdirbio su turizmo agentūromis, kad šias pramogas matytų ne tik vilniečiai, bet ir apie jas sužinotų turistai per kelionių agentūras“, – kalbėjo prieplauką išsinuomojęs A.Kinas. Mėgstantys plaukioti baidarėmis jau pernai turėjo gana didelį pasirinkimą, kadangi baidarių nuomą siūlė net šešios bendrovės. Vieni siūlė plaukti iš Vilnios upės į Nerį, kiti – iš Neries aukštupio žemyn upe. „Norime, kad žmonės galėtų pabaigti savo kelionę ne pievoje, o normalioje prieplaukoje, kur galima pasinaudoti sanitariniais mazgais. Jau šiemet Neris turėtų būti gyvesnė. Kiek žinau, tebevyksta akmenų valymas, tai padarius bus saugu plaukioti ir didesniais laivais“, – teigė A.Kinas.

Prieplaukoje įrengs terasą Ambicingų planų nestokoja ir pernai iš Kauno parplukdytą prieplauką išsinuomojęs Lietuvos povandeninio sporto federacijos prezidentas Aurelijus Kinas. Prieplauka kol kas dar nestovi savo vietoje tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, tačiau ją ketinama atplukdyti artimiausiu metu. O vasarą čia galės ne tik švartuotis didesni ir mažesni laivai, bet ir veiks terasa, bus sutvarkyti sanitariniai mazgai.

Pasiplaukiojimas „Ryga“ gali brangti Iš didesnių laivų Nerimi ne vienerius metus plaukioja tik vienintelis garlaivis „Ryga“. Šį laivą eksploatuojančios bendrovės „Barta“ vadovas Leonas Benetis „15min“ sakė, kad „Ryga“ prie Karaliaus Mindaugo tilto turėtų atplaukti po kelių savaičių. Be didžiojo laivo turėtų plaukioti ir bent vienas mažesnis, tačiau ar daugiau jų upėje atsiras, ar maršrutas bus ilgesnis – kol kas nenuspręsta.

Iš upės trauks padangas Vilniaus savivaldybė irgi ruošiasi šiltajam sezonui – artimiausiu metu iš upės bus traukiamos šiukšlės. Anot Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojo Antano Mikalausko, kol kas vanduo pakilęs, tačiau kai tik nuslūgs – visos šiukšlės matysis. „Šiukšlių tikrai būna daug. Jau pernai rudenį rinkome, prie Karaliaus Mindaugo tilto buvo suneštos krūvos plastikinių butelių. Dalis primėtoma čia, kažkiek upė atneša iš toliau. Daugiausia surenkama padangų, butelių, plastikinių maišelių“, – sakė A.Mikalauskas.

Pernykštis sezonas, anot L.Benečio, buvo su krizės prieskoniu, keleivių buvo mažiau. O kadangi auga eksploatacinės išlaidos, pagalvojama ir apie bilietų branginimą. „Kol kas dar bilietai nepabrango, bet apie tai jau pagalvojama. Praeitą sezoną suaugusiems bilietas kainavo 20 Lt, vaikams – 10 Lt. Jau penkerius metus kaina ta pati, tai gal jau galima būtų ją pakeisti. Juk degalai per šį laiką pabrango dvigubai“, – aiškino L.Benetis.

Renginiai Vilniuje | 27

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Balandžio 13 d., penktadienis

17 val. – Vilniaus mokytojų namai Renginys „Literatūrinės Vilniaus slinktys“. Slinktininkų poringės apie Albiną Žukauską, skirtos poeto 100-osioms gimimo metinėms. Dalyvaus literatūrologas prof. Kęstutis Nastopka, poetė Ramunė Brundzaitė ir kt. Nuo 19 val. – almanacho „Literatūrinės Vilniaus slinktys“ pristatymo vakaronė „Skaitymai prie stalo“.

19 val. – Ūkio banko teatro arena Paskutinį kartą bus rodomas režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Vaidinant auką“. Po spektaklio – 21 val. 15 min. – vyks aukcionas, kuriame bus galima įsigyti herojų drabužių ir aprangos detalių, scenografijos atributų. Aukcioną ves aktorius Giedrius Savickas. Bilietai – 20, 30, 40 Lt. 22 val. – Vingio parko estrada Septintasis elektroninės muzikos festivalis „Blitzkrieg“. Svarbiausias jo svečias – iš Singapūro atkeliaujantis techno muzikos atstovas Xhin. Bilietai – 37–57 Lt. Balandžio 14 d., šeštadienis

15 val. – Trijų kryžių kalnas Renginys „Literatūrines Vilniaus slinktys“. Skaitymai miestui ir miestiečiams. Skaityti savo kūrybą kviečiami visi norintys.

19 val. – J.Meko skersvėjis Užupyje Literatūrinė vakarienė su žodžiu ir garsu. Dalyvaus poetai Benediktas Januševičius, Aušra Kaziliūnaitė, Povilas Šarmavičius, Mindaugas Kirka, muzikuojantis Gytis Ambrazevičius ir kt.

Skelbimai

„Vaidinant auką“

Balandžio 13 d.

19 val. – Nacionalinė filharmonija Koncertuos Lietuvos kamerinis orkestras ir solistas Aleksejus Ogrinčukas (obojus). Bilietai – 20, 30, 40 Lt.

19 val. – Kongresų rūmai Lietuvos operos primadonos Irenos Milkevičiūtės jubiliejui skirtas koncertas. Koncertuos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, pati I.Milkevičiūtė, jai pritars dukra Asmik Grigorian ir Vaidas Vyšniauskas. Diriguos Gintaras Rinkevičius. Skambės pasaulinė operos klasika – W.A.Mozarto, R.Wagnerio, G.Puccini, G.Verdi, A.Dvorako ir P.Čaikovskio arijos bei duetai. Bilietai – 20–70 Lt.

19 val. – „Forum palace“ Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ 20-mečio koncertas. Bilietai – 45–60 Lt.

Balandžio 15 d., sekmadienis

11–15 val. – Vilniaus mokytojų namai Atvelykio šventė ir labdaros mugė– paroda „Angelų vaikai – su meile jums“. Savo sukurtais darbeliais iš stiklo, molio, medžio, siūlų prekiaus

„Angelų vaikai“

Balandžio 15 d.

Lietuvos specialiųjų ugdymo įstaigų ir pensionatų vaikai.

12 val. – Antakalnio kapinės, Menininkų kalnelis Mirusiųjų rašytojų pagerbimas.

13 val. – Šv. Kazimiero bažnyčia Sakralinės muzikos valanda.

16 val. – Vilniaus mokytojų namai Renginys „Literatūrines Vilniaus slinktys“. Slinktininkų skaitymai ir interpretacijos, skirtos Maironio 150-osioms gimimo metinėms. Jame dalyvaus literatūrologė dr. Brigita Speičytė, poetai Deimantė Bandzevičiūtė, Deimantė Daugintytė, Povilas Šarmavičius, Dovilė Kuzminskaitė, bardas Juozapas Liaugaudas.

16 val. – Taikomosios dailės muziejus Atvelykiui skirtas kamerinės muzikos koncertas. Koncertuos ansamblis „Vilniaus arsenalas“: Laima Šulskutė (fleita), Rolandas Romoslauskas (altas), Sergejus Okruško (fortepijonas). Bilietai – 20 Lt.

18.30 val. – Vilniaus paveikslų galerija Tarptautinių konkursų laureato,

Paulius Anderssonas

Balandžio 15 d.

fortepijono virtuozo Pauliaus Anderssono koncertas „Veržliam jaunystės sūkury“.

Balandžio 17 d., antradienis

19 val. – Vilniaus rotušė LMTA Teatro ir kino fakulteto bakalauro studijų vaidybos IV kurso studentų pastatymas „Broliai Karamazovai“ (pagal F.Dostojevskio to paties pavadinimo romaną). Bilietai – 16 Lt.

Balandžio 18 d., trečiadienis

18 val. – galerija „Vartai“ Jurgos Barilaitės kūrybos darbų parodos „Parodyk“ atidarymas. Menininkė šia paroda siekia susumuoti būseną, kurioje gyveno pastaruosius kelerius metus – erdvėje tarp videomeno ir tapybos.

19 val. – Nacionalinė filharmonija Valstybinis Vilniaus kvartetas su klarnetininku Algirdu Budriu ir pianistu Petru Geniušu kviečia į romantinės muzikos vakarą. Koncerte skambės ryškiausių XIX a. vokiečių ir čekų kompozitorių kūriniai. Bilietai – 20, 30, 40 Lt.

Rinkimai | 21

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

PROJEKTO PARTNERIS

TAI, KUO MIESTAS DIDŽIUOJASI LABIAUSIAI

PROJEKTO INICIIATORIUS

Roma garsi įspūdinga Antikos laikus menančia architektūra, vienu iš Paryžiaus simbolių laikomas legendinis Mulen Ružas, Londonas neįsivaizduojamas be Jos Didenybės karalienės Elžbietos II. O kas kauniečiams kelia didžiausią pasididžiavimą savo miestu? Klausimas – pilietiškas, iš esmės lyg paprastas, tačiau tuo pačiu metu ir šiek tiek provokuojantis. Dažnas iš mūsų greičiausiai ir nepamename, kada paskutinį kartą garsiai, girdint aplinkiniams ištarėme žodžius, jog didžiuojamės savo miestu. Didžiuojamės, nes jis gražus, jaukus, gyvybingas, kupinas įvairiausių įdomių reginių, unikalių idėjų, nes jame gyvena darbštūs, kūrybingi, draugiški, pozityvūs, iššūkių nebijantys žmonės. Šiandien startavęs projektas „Kauno rinktiniai“ ragina kauniečius ne tik prisiminti šiuos žodžius, bet ir patiems sau bei aplinkiniams įvardinti, kuo jie didžiuojasi labiausiai ir kokį palikimą norėtų išsaugoti ateities kartoms.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios iki šių dienų Idėja sudaryti „Kauno rinktinių“ sąrašą, anot projektą inicijavusios Kauno alaus daryklos „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus Mariaus Horbačausko, kilo neatsitiktinai. Ji savotiškai pratęsia ir įprasmina praėjusiais metais įmonės įgyvendintą švietėjišką projektą „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“, kuriuo miestiečiai buvo raginami atsigręžti į savo istoriją ir iš naujo atrasti tuos pavyzdžius, tuos iškilius asmenis, į kuriuos būtų galima lygiuotis šiandien. „Natūralu, jog kalbant apie Kauno dabartį, atspirties tašku daugeliui mūsų tampa miesto istorija, tai, kas jau buvo, įvyko. Juk istorija skatina nenuleisti rankų, atkreipti dėmesį į tam tikrus dėsningumus, suteikia stiprybės ir optimizmo, įkvepia naujiems, dideliems darbams ir žygiams. Kviesdami kauniečius sudaryti „Kauno rinktinių“ sąrašą, norime parodyti, jog Kaunas labai daug kuo garsus ir šiandien, kad didžiuotis būtina ne tik šio miesto vadinamuoju aukso amžiumi – tarpukariu. Mūsų siekis kaip įmanoma labiau prisidėti prie miesto bendruomenės stiprinimo, pilietiškumo dvasios ugdymo“, tvirtina „Volfas Engelman“ vadovas. Anot M. Horbačausko, pasididžiavimo savo gimtuoju miestu jausmas, yra daugiasluoksnis ir įvairiapusis. Didžiuotis galima daug kuo – žmonėmis, kurie savo darbais, veikla ir kūryba yra garsūs ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, taip pat statiniais, muziejais, sėkmingai dirbančiomis įmonėmis, tradiciniais ar vienkartiniais miesto renginiais, sporto varžybomis, festivaliais, koncertais, kitokiais įvykiais ar objektais. „Raginame visus kauniečius bei Kauno miestui neabejingus žmones įvardinti, kas per pastaruosius dvidešimt dvejus metus, kitaip tariant, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios iki šių dienų, jiems

K. Ignatavičius

J.Šmidtienė

kelia didžiausią pasididžiavimą Kaunu“, - apie projektą pasakojo „Volfas Engelman“ vadovas. Projektui įgyvendinti suburtas patikimų partnerių kolektyvas. Tai Kauno apskrities viešoji biblioteka bei savaitraštis ir naujienų portalas „15min“. „Kauno rinktinių“ sąrašą sudarys komisija, suburta iš Kauno miesto istorijai bei dabarčiai neabejingų visuomenės atstovų. Tai Kauno Rotušės ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius, architektas, architektūros kritikas Audrys Karalius, dainininkas Merūnas Vitulskis, galerijos „Balta“ direktorė Jolanta Šmidtienė, tapytoja Miglė Kosinskaitė, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas, Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos katedros dėstytojas, UAB „15 minučių“ pardavimų skyriaus vadovas Donatas Večerskis, Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kaunistikos grupės vyriausioji bibliografė Dalia Giniuvienė.

Projektas stiprina miestietišką solidarumą „Lietuvoje jau kuris laikas tarp miestų ir miestelių vyksta savotiška konkurencija, kuris jų – geriausias, gražiausias, patraukliausias, kurio gyventojai turi daugiausia kuo didžiuotis. Projektu „Kauno rinktiniai“ tikrai nesiekiama paskatinti kauniečius varžytis su kitais miestais. Tiesiog norima išsiaiškinti, iš ko sudarytas kauniečių pasididžiavimo savo gimtuoju miestu energijos užtaisas. Juk būtent ši energija skatina eiti pirmyn, veikti, kurti, siekti“, teigė galerijos „Balta“ direktorė J. Šmidtienė. „Asmeniškai aš manau, kad Kaunas turi daug potencialo ir tikrai turi kuo didžiuotis. Miestą, be jokios abejonės, kūrė, kuria ir kurs žmonės. Kūrybingi, intelektualūs, drąsūs, apsišvietę, laisvi savo dvasia. Jų kūriniais – pastatais, skulptūromis, muzika, paveikslais, rašytiniu palikimu, sporto pasiekimais, sėkmingai plėtojamu verslu džiaugiamės ne tik mes, pastaruosius vertina ir užsienio šalys. Kokį Kauną mes matome šiandien? Kokį paliksime ateities kartoms? Esu įsitikinęs, kad projektas „Kauno rinktiniai“ kiekvienam tikrai padės rasti atsakymą į šiuos klausimus“, - tvirtino Kauno Rotušės ceremonmeisteris K. Ignatavičius

M.Vitulskis

„Šiandien visi tik skubame, lekiame, kartais neberandame laiko ne tik draugams, bet ir savo šeimos nariams. Net neabejoju, kad projektas „Kauno rinktiniai“ šiandienos kauniečius bei visus, kurie neabejingi Kaunui, privers bent trumpam stabtelėti, susimąstyti apie savo ir kitų žmonių darbus, siekius, idėjas. Nepaprastai džiugu, kad projekto sumanytojai – verslo atstovai. Tokios jų iniciatyvos stiprina Kauno savastį, miestietišką solidarumą, bendruomeniškumą“, - projekto privalumus vardijo dainininkas M.Vitulskis.

Savo nuomonę išsakyti kviečiami visi „Kauno rinktinių“ sąrašas bus sudaromas iš penkių kategorijų:

1. 2. 3. 4. 5.

Kauno siela; Asmenybė, garsinanti Kauną; Žinomiausias pasaulio kaunietis (užsienio kaunietis); Įvykis, projektas, garsinantis Kauną Inovatyvus sprendimas, idėja .

Į kiekvieną kategoriją bus atrinkta po tris nominantus. Savo nuomonę, koks asmuo, objektas ar įvykis labiausiai vertas būti įrašytas į „Kauno rinktinių“ sąrašą kviečiami išsakyti visi Kauno gyventojai ir miesto svečiai. Tai padaryti galima labai paprastai – iki balandžio 20 d. reikia siūlyti savo kandidatus elektroniniu paštu kaunorinktiniai@15min.lt. Savo kandidatus siūlyti kviečiami ir „Facebook“ viešųjų profilių „15min“ bei „Volfas Engelman“ nariai. Visi komisijos atrinkti nominantai bus aprašyti specialiuose straipsniuose. Viename straipsnyje bus supažindinama su trimis kandidatais iš kiekvienos „Kauno rinktinių“ sąrašo kategorijos. Kuris iš jų yra vertas didžiausios pagarbos ir pasididžiavimo, nuspręsti galės patys kauniečiai ir visi, kas neabejingi Kaunui - specialioje naujienų portalo www.15min.lt rubrikoje „Kauno rinktiniai“ kiekvienas galės balsuoti už jam labiausiai patikusį kandidatą. Kviečiame būti aktyviais ir pilietiškais. Mums svarbi Jūsų nuomonė.

22 | Kaunas

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Kaunas pirmasis Lietuvoje paskelbė apie šildymo sezono pabaigą. E.Ovčarenko nuotr.

Atgaiva piniginei Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

Kaunas baigia šildymo sezoną, nors vidutinė trijų iš eilės parų temperatūra dar mažesnė nei 10 laipsnių šilumos. Ši žinia gyventojus padalijo į dvi stovyklas: vieni džiaugiasi skaičiuodami sutaupytus pinigus, kiti nerimauja dėl savo ir vaikų sveikatos. Esą kai namuose šalta ir drėgna, ligos pačios kabinasi, todėl geriau išleisti dar keliasdešimt litų, tačiau nesirgti. Nepakeliama finansinė našta „Jei lauksime, kol vidutinė paros oro temperatūra pasieks 10 laipsnių šilumos, gali ir gegužės vidurys ateiti. Šildymo sezonas buvo brangus, kauniečiai patyrė daug išlaidų. Dabar žmonės tikrai sutaupys. O jei miestiečiai ir patirs nepatogumų, jie bus laikini“, – argumentavo meras Andrius Kupčinskas. „Kauno energijos“ duomenimis, kovo 31 d. kauniečių skolos bendrovei siekė beveik 45 mln. Lt. Tiesa, didžiąją jų dalį – apie 90 proc. – sudaro iki šiol neapmokėti įsiskolinimai už ankstesnius metus.

„Kauno energija“ gyventojus guodžia, kad balandžio viduryje juos pasieksiančios sąskaitos už šilumą, suvartotą šildymui kovą, bus iki 40 proc. mažesnės (tačiau apie 15 proc. didesnės nei praėjusių metų kovą). Atjungs per tris dienas Centralizuotai „Kauno energijos“ tiekiama šiluma kauniečiams bus atjungta ne iš karto. „Namo šilumos sistemos prižiūrėtojai tris dienas dirbs ir atjunginės šilumos tiekimą. Jeigu daugiabutyje yra įkurta bendrija arba gyventojai yra pasirašę jungtinės veiklos sutartį, šį darbą atlieka bendrijos pirmininkas arba namo administratorius“, – aiškino Energetikos skyriaus vyriausioji specialistė Ramutė Sargiūnienė. Šildymo sezoną daugiabutyje galima baigti anksčiau nei skelbiama oficiali data. Tą padaryti galima pusės namo gyventojų ir dar vieno papildomo balso pritarimu. Nors prašymą reikia suderinti su šilumos tiekėju, nemažai Kauno daugiabučių gyventojų su niekuo nederinę baigė šildymo sezoną anksčiau. Pagal galiojančius higienos reikalavimus, vidutinė temperatūra kambaryje turėtų būti ne žemesnė nei 18 laipsnių šilumos, tačiau kiekvieną litą taupantiems žmonės tai nesvarbu.

Kaunas | 27

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Trijų savaičių karčiuotasis avinėlis Rytas – guvus ir linksmas.

Guanakė Pušis – ilgai laukta patelė, nes iki šiol gimdavo tik patinėliai.

Mažojo pekario saugumu rūpinasi visa šeimyna. E.Ovčarenko nuotr.

Jaunikliai lenda į šviesą Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

Lietuvos zoologijos sode šiemet gimę jaunikliai, pajutę pavasarinę šilumą, jau nebijo pasirodyti lankytojams. Dviejų mėnesių kupranugarė, pekariai, guanakų jauniklė ir karčiuotasis avinėlis

linksmai dūksta lauke. Pirmieji Lietuvos zoologijos sode šiemet pasaulį išvydo pekariai, labai panašūs į laukines kiaules. Pirmasis pekaris, papildęs vienuolikos pekarių šeimą, gimė sausio 18 d., antrasis – kovo 16 d. Sodo darbuotojai sako, kad ne tik pekarių tėvai, bet ir visi giminės, vos pajutę pavojų, akylai saugo ir gina mažylius. Prieš du mėnesius pasipildė ir kupranugarių šeimyna. Nors mama Sabina nuo pat pirmų jauniklės gimimo akimirkų atsisakė prižiūrėti savo mažylę, jos vaidmenį puikiai atlieka Žinduolių skyriaus darbuotojai.

Kupranugarę Lelią paliko tėvai, todėl ja rūpinasi Žinduolių skyriaus darbuotojai.

Specialistai visą parą prižiūri ir maitina kupranugarytę Lelią, kuri dabar sveria apie 50 kg. Iš viso zoologijos sode gyvena trys suaugusios kupranugarių patelės ir vienas patinas. Dar vienas džiaugsmingas įvykis – vasario 26 d. guanakai Gluosnis ir Linda atsivedė patelę, kurią darbuotojai pavadino Pušimi. Pušis buvo labai laukta, nes iki tol guanakai susilaukdavo tik patinėlių. Be šios guanakų šeimynos, sode gyvena dar viena patelė ir patinas. Prieš tris savaites, kovo 23 d., Kaune gimė karčiuotasis avinukas Rytas,

kurio mama Bruno prieš pusę metų atvyko iš Čekijos Brno zoologijos sodo, o tėtis – sodo senbuvis Mindaugas. Dabar zoologijos sode gyvena aštuoni avinai. Perteklinis jų kiekis parduodamas kitiems zoologijos sodams. Taip pat ir dalis kitų gyvūnų jauniklių parduodama kitiems sodams, o, jei leidžiama, ir privatiems asmenims. „Yra ir daugiau jauniklių, tačiau jų kol kas nerodome dėl to, kad jie dar per maži ir per silpni. Ne visi ir išgyvena“, – sakė Lietuvos zoologijos sodo vadybininkė Rasa Jautakienė.

28 | Renginiai Kaune

Jazzu

Balandžio 13 d.

Balandžio 13 d., penktadienis

17 val. – Kauno menininkų namai J.Naujalio muzikos gimnazijos abiturientų koncertas „Atsisveikinant su mokykla...“ Dalyviai: Julija Bojarinaitė (fleita), Matas Jankauskas (fortepijonas), Milda Juciūtė (fortepijonas). Įėjimas nemokamas.

20 val. – „Žalgirio“ arena Jubiliejinis Olego Gazmanovo ir grupės „Eskadron“ koncertas. Bilietai – 68–168 Lt. 22 val. – loftas „Gargaras“ Elektroninės muzikos vakaras „Silence Night“ su Jazzu, Vidžiu, Mario Bosanov ir Few Nolder. Bilietai – 20–43 Lt.

Balandžio 14 d., šeštadienis

12 val. – Kauno technikos kolegija Tradicinė zanavykų popietė. 17 val. – Kauno kultūros centras „Tautos namai“ 23–iasis šiuolaikinio šokio festivalis „Šoku Tau“. Dalyvauja neoklasikinio šokio

,,Vaikų Velykėlės“

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Balandžio 15 d.

teatras „Releve“ ir šiuolaikinio šokio kolektyvai: „Gijelė“, „Megusta“, „Šokio spalvos“, „Vaikystė“, „Vaivorykštė“, „Vaidilutė“, „7 mūzos“, „Smiltelės“, GS, „Modus Vivendi“, „Gintaras“, „Inferno“. Įėjimas nemokamas.

18 val. – Kauno pantomimos ir plastikos teatras Vienos dalies spektaklio suaugusiems „Kamasutra“ premjera. Scenarijaus autorius – režisierius Arūnas Katkauskas, dailininkas Edmundas Paliukas, animacija – Vladislavas Berežokas. Atlikėjai: Beatričė Skabickienė, Saulius Skambinas, Jūratė Raulinaitytė, Rita Mečislauskaitė, Sigitas Laukagalis, Marius Sekmokas. Bilietai – 43 Lt.

19 val. – „Žalgirio“ arena Italų dainininko Zucchero koncertas „Chocabeck tour“. Bilietai – 100–180 Lt.

Balandžio 15 d., sekmadienis

13 val. – prie Kauno pilies, Kanklininko skulptūros Atvelykio šventė ,,Vaikų Velykėlės“.

Lūpinių armonikėlių festivalis Balandžio 21 d. Vyks spalvinga lietuviškų ornamentų kūrimo akcija ,,Ženklų pieva“, varžytuvės, margučių ridenimas, daužymas. Dalyvaus folkloro ansambliai ,,Sodyba“, ,,Ratilėlis“, ,,Šilinukai“, ,,Tautinukai“, ,,Sodailio“, studija ,,Gyvasis folkloras“.

Balandžio 16 d., pirmadienis

18 val. – Kauno kultūros centras „Tautos namai“ Šventinis koncertas, skirtas Pasaulinei kultūros dienai ir savaitraščio „Nemunas“ 45-mečiui. Dalyvauja Kauno bigbendas ir dainavimo studija DND.

Balandžio 21 d., šeštadienis

15 val. – Kauno kultūros centras „Tautos namai“ XVIII tradicinis Kauno aukštųjų mokyklų tautinių šokių ir muzikos festivalis „Ei, studente, sukis vėju“. Dalyviai: KTU „Nemunas“, VDU „Žilvitis“, LKKA „Rasa“, LSMU „Ave Vita“, ASU „Sėja“, LSMU Veterinarijos akademijos „Džigūnas“, Kauno technikos kolegijos „Pušynėlis“. Įėjimas nemokamas.

„Voro vestuvės“

Balandžio 22 d.

18 val. – klubas „Punto Jazz“ Antrasis Lietuvos lūpinių armonikėlių festivalis.

Balandžio 22 d., sekmadienis

19 val. – „Žalgirio“ arena „Tele-bim-bam“ koncertas visai šeimai – geriausios roko operos „Voro vestuvės“ dainos. Pagrindinį Voro vaidmenį atliks operos solistas Rafailas Karpis, jo nuotaką, gerąją Boružę, įkūnys „Tele bim-bam“ generolė Neringa Čereškevičienė, Algis Ramanauskas–Greitai virs Vikšru Gražuoliu, Andrius Kaniava – Mėšlavabaliu, aktoriui Dominykui Vaitiekūnui atiteko intriganto Vabalo be ūsų rolė. Bilietai – 35–69 Lt. Balandžio 23 d., pirmadienis

18 val. – Kauno menininkų namai Koncertas „Barokinės muzikos atgarsiai“. Dalyvaus dainininkas Anvaras Haidari ir pianistė Loreta Haidari. Lietuvių ir užsienio poetų eiles skaitys aktorius Petras Venslovas. Bilietai – 10 Lt.

2012

KIEME PAVASARIS

/ KOMERCINIAI PUSLAPIAI

PALANGIŲ puošmenos Po ilgos žiemos pasiilgstame žalumos ir spalvų, tad akys džiaugiasi jau balandį sprogstančiais lapeliais ir pirmaisiais žiedais. Žiedų ir žalumos oazes nesunku sukurti ir artimiausioje aplinkoje – ant palangės, balkone ar lodžijoje. Balandžio mėnesį verta suplanuoti, kur įrengsite lovelius ar vazonus, kokius augalus rinksitės, o gegužę imtis sėjos ar sodinimo darbų. Balkono apželdinimas nepareikalaus nei itin didelių išlaidų, nei ypatingų pastangų, tik šiek tiek atidumo, o čia pat už lango pasodinti augalai gali žydėti visą šiltąjį sezoną.

IŠNAUDOKITE ERDVĘ Nors dažniausiai balkonai ar palangės apželdinamos norint juos papuošti, nepamirškite, kad augalai taip pat gerina patalpų mikroklimatą, atnaujina orą, o parinkus vešlesnius ir tankesnius gėlynus, apsaugo nuo kaitros ir suteikia šešėlį. Net ir turint nediduką balkoną ar siaurą palangę juos galima papuošti gėlėmis - tereikia apdairiai parinkti sodinimo talpas ir augalus. Pavyzdžiui, lovelius galima kabinti ant balkono turėklų ir iš išorinės, ir iš vidinės pusės, taip pat ant sienoje įtvirtintų kabliukų ar ant pertvaros, skiriančios kaimyninius balkonus. Vazonus galima statyti ne tik ant balkono grindų, bet ir ant iš vidinės jo pusės įrengtų lentynėlių, mini stelažų.

PAGAL PASAULIO KRYPTIS Balkonų ir palangių apželdinimui tinkami augalai paprastai skirstomi į grupes, priklausomai

nuo to, kiek saulės ir šilumos jiems reikia. Tad, rinkdamiesi augalus, turite atsižvelgti, į kurią pasaulio šalį išeina jūsų langai. Jei išsirinksite gėles, kurioms reikia daug saulės, ir įkurdinsite jas šiaurinėje pusėje, greitai pamatysite, kad darbas nuėjo perniek, nes daigai nugeibo ar vos vegetuoja. Rytinėje pusėje, kur saulė karaliauja iki vidurdienio, geriausia auginti surfinijas, našlaites, begonijas, saulutes, pelargonijas, fuksijas, gvazdikėlius, neužmirštuoles. Pietinėje pusėje, kur saulė kaitina didžiąją dienos dalį, auginkite petunijas, godecijas, nasturtas, verbenas, levandas, stambiažiedes portulakas, vaistines medetkas. Vakarinei pusei rinkitės našlaites, verbenas, kvapiuosius pelėžirnius, razetas, pelargonijas, šilokus, heliotropus. Gėlės gali sėkmingai vešėti ir į šiaurę atgręžtame balkone – čia gerai jausis nasturtos, našlaitės, petunijos, raktažolės, begonijos, saulutės, scylės, chlorofitai. Šiaurinei pusei geriau nesirinkti vijoklinių augalų, nes jie dar labiau sumažins pro langus patenkančios saulės kiekį. Jei norite, kad augalai žydėtų nuo pavasario iki rudens, suplanuokite, kad vienų žydėjimo periodą keistų kiti. Pavyzdžiui, nuo gegužės iki bir-

želio pradžios žydi našlaitės, saulutės, neužmirštuolės, tulpės, narcizai, hiacintai, krokai. Birželį ir liepą pražys petunijos, žioveiniai, kvapnieji pelėžirniai, begonijos. Rugpjūtį ir iki pat pirmųjų šalnų žiedais džiugins kininiai astrai, nasturtos, medetkos, melsvoji ipomėja. Jei nusipirkote gėlių sėklų, o ne daigų, pirmiausia pasidomėkite, ar jas galima iškart sėti į atvirą gruntą ir kada tą daryti. Mūsų klimato są-

lygomis lauko gėlių sėklos pradeda dygti, kai oro temperatūra naktį jau siekia mažiausiai 5-8 laipsnius šilumos, o geriausiai gėlės auga ir veši, kai temperatūra pakyla iki 18-20 0C. Tad jei norite jau gegužę žiedais papuošti neįstiklintus balkonus, nakčiai lovelius ar vazonus vis dar teks įnešti į patalpas. Drąsiau gėles pernakt galėsite palikti maždaug nuo gegužės vidurio. Nukelta į 30 psl.

KIEME PAVASARIS

PALANGIŲ puošmenos Atkelta iš 29 psl.

KOL PRIGIS – Į PAVĖSĮ Įsigiję sėklų ar daigų ir ruošdamiesi sodinimui pirmiausia gerai išvalykite indus, kuriuose jie augs. Tada ant dugno paberkite akmenukų, rupaus smėlio ar vazono šukių skeveldrų – tai bus drenažinis sluoksnis. Virš drenažo rekomenduojama užpilti šiek tiek durpių, nes jos gerai sugers vandenį ir palaikys drėgmę. Galiausiai įberkite geros žemės – tiek, kad iki lovelio ar vazono viršaus liktų apie 2 cm. Pasodinę augalus patikrin-

kite, ar nematyti šaknų, nes, jei jos liks paviršiuje, gali išdžiūti ir augalas neprigis. Pasodintą daigą būtinai gerai palaistykite. Gėles į lovelius ar kitus indus geriausia sodinti vakare arba apniukusią dieną ir, kol prigis, jas reikia laikyti pavėsyje ir saugoti nuo perdžiūvimo.

KASDIENĖ PRIEŽIŪRA Augalams sėkmingai prigijus teks juos nuolat prižiūrėti – laistyti, saugoti nuo pernelyg kaitrios saulės, laiku patręšti, nuskinti peržydėjusius žiedus ar pageltusius lapus. Gėles balkone reko-

menduojama laistyti anksti ryte, o karštomis dienomis ir vakarais, nes laistomos kepinant saulei jos ims šusti. Laistymui skirtas vanduo turi būti vos rūgštus arba neutralus (pH 6-7), tam netinka chloruotas vandentiekio vanduo ar toks, kuriame daug kalcio bei magnio druskų. Balkone vešinčius augalus reikia maždaug kartą per dvi savaites patręšti – geriausia, pakaitomis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Jokiu būdu netręškite perdžiūvusių augalų – pirmiausia juos palaistykite. Stenkitės, kad trąšų tirpalo neužtikštų ant lapų ir žiedų. Justina Kaminskaitė

POPULIARIAUSIŲJŲ ŠEŠETUKAS

1 2

Pelargonijos (kitaip geranijos) vienos populiariausių balkoninių gėlių, nes yra itin atsparios. Jos nebijo nei vėjo, nei smarkaus lietaus, neblogai auga net ir pritrūkusios drėgmės (bet nemėgsta išmirkusios žemės). Jos gali sėkmingai žydėti ir rytinėje, ir pietinėje, ir vakarinėje pusėse. Petunijos – nesunkiai prižiūrimos gėlės, taip pat nebijančios vėjo ir smarkaus lietaus. Geriausiai jos auga šviesiuose balkonuose, derlingoje, laidžioje vandeniui dirvoje. Balkonų loveliams geriausiai rinktis krūmines, o pakabinamiems vazonams – svyrančiąsias petunijas.

3 4

Begonijos gali augti ir giliuose loveliuose, ir nedideliuose vazonuose. Jos veši net ir tada, kai negauna daug šviesos, tačiau ne itin mėgsta vėjuotas erdves. Ši gėlė puiki tuo, kad per sezoną vienas augalas gali sukrauti net iki kelių dešimčių gražių didelių žiedų. Pelėžirniai patinka tiems, kas iš augalų nori suformuoti žalią kvapnią sienelę. Jei norėsite, kad stipriai nesistiebtų į viršų, bet šakotųsi, nugnybkite pelėžirnių viršūnėles. Šie augalai gali į viršų stiebtis iki 200 cm ar svirti vazonuose, puikiai auga saulėtoje, šiltoje vietoje, derlingoje, drėgmei laidžioje dirvoje.

5 6

Našlaitės puikiai papuoš ne tik viešąsias miesto erdves, bet ir balkonus. Jos nebijo nei pavėsio, nei šaltuko ir gražiai žydi kone visą šiltąjį sezoną, jei tik nepritrūksta drėgmės. Jei norite, kad našlaitės žydėtų kuo intensyviau, nuolat nugnaibykite jau nužydėjusius žiedus. Saulutės garsėja rūšių įvairove, tačiau daugelis jų veši nuo pavasario iki šalčių. Jei norite, kad nuo pavasario iki rudens jos džiugintų žiedais, pirmąsyk jas sėkite balandį, laikykite patalpose ir į atvirą gruntą perkelkite gegužę, o antrąją partiją jau tiesiai į atvirą gruntą pasėkite balandį ar liepą. Saulutės gali augti ir saulėtame balkone, ir šešėlyje.

VAZONAI IR LOVELIAI Gėlėms sodinti galite rinktis įvairiausias talpas – pastatomus ir pakabinamus lovelius, įvairaus dydžio pastatomus ar pakabinamus vazonus. Populiarūs mediniai, plastikiniai ar asbestcemento loveliai turi savų trūkumų ir privalumų. Asbestcementis itin patvarus, bet gana smarkiai įšyla, todėl gali nukentėti augalų šaknys. Mediniai loveliai estetiškai atrodo, tačiau nėra ilgaamžiai. Prie palangės arba balkono atramos geriau tvirtinti mažesnius lovelius – maždaug 50–60 cm ilgio. Jei augalus sodinsite į pakabinamus lovelius, įsitikinkite, kad jie tvirtai laikosi ir nepridarys bėdų nukritę. Pastatomi loveliai paprastai būna iki 100–120 cm ilgio ir apie 20 cm gylio, neretai jie gaminami su dvigubu dugnu, kad turėtų kur kauptis perteklinis vanduo. Ant balkono ar lodžijos grindų pastatomos dėžutės dažniausiai būna 30–45 cm aukščio ir yra skirtos kiek didesniems augalams sodinti, dažnai jos turi dvigubą dugną. Jei tik turite vietos, geriau rinkitės didesnius vazonus ir gilesnius lovelius, nes mažyčiuose induose greičiau perdžiūsta žemė.

Kokybiškas šiltnamis leis mėgautis prinokusiomis daržo gėrybėmis Nors šviežių daržovių prekybos centruose gausu net ir šaltuoju sezonu, daugelis lietuvių pirmenybę teikia savo pačių augintoms gėrybėms. Deja, mūsų klimatas nėra toks palankus, kad po atviru dangumi sėkmingai išnoktų didžiuliai pomidorai ar kitos lepesnės daržovės. Todėl tie, kas trokšta pasidžiaugti ankstyvu derliumi ir sodriai prinokusiomis daržovėmis, jas augina šiltnamiuose. Daigų puoselėjimas ir daržovių auginimas šiltnamyje ypatingų įgūdžių nereikalauja, tiesa, tam tikrų specifinių žinių apie augalus prireiks. Akivaizdu, kad rūpesčių bus mažiau, jei kaip prieglobstį savo auginamoms daržovėms pasirinksite kokybišką, tvirtą ir ilgaamžį šiltnamį. Juk kam kiekvienais metais vargti, kad atnaujintumėte šią daržo konstrukciją, jei galite pasistatyti patikimą ir ilgaamžį šiltnamį?

LAIKAS RINKTIS ILGAAMŽĘ ALTERNATYVĄ Puiki alternatyva tokioms nepatvarioms medžiagoms, kaip stiklas ir polietileno plėvelė, yra atsparaus plastiko, t. y. polikarbonato multi plokštės, kartais dar vadinamos kamerine danga. Pastaraisiais metais mūsų šalyje nuolat daugėja daržininkų, pasirinkusių būtent šią medžiagą. Galimybę įsigyti šių plokščių Lietuvoje dar nuo 1997 metų suteikia bendrovė UAB „Heliopolis“ – ji pirmoji į mūsų šalį pradėjo importuoti Švedijos gamintojo „ARLA PLAST“ gaminamas plokštes „Multiclear“. Anot bendrovės direktoriaus Aleksandro Paškevičiaus, „Multiclear“ polikarbonatinėmis multiplokštėmis jau seniai šiltnamius dengia daugelis Vakarų šalių gyventojų ar daržovių augintojų įmonių. Ši medžiaga populiari dėl puikių savo savybių – ji labai patvari, lengva, atspari ir ilgaamžė. Pavyzdžiui, jei stiklą lengvai gali įveikti net ir lengvas kaukštelėjimas kietu daiktu ar vėjo gūsis, tai šios plokštės taip

Taip po vienerių metų atrodo saulės išdeginta kanalinio polikarbonato plokštė, kurią klientas įsigijo su žodine 5 metų garantija.

lengvai neįveikiamos. Be to, polikarbonatas yra atsparus ir ardančiam saulės spindulių (UV) poveikiui.

KAIP IŠSIRINKTI? Ką reikėtų žinoti pirkėjui, nutarusiam šiltnamį dengti patvariomis polikarbonatinėmis multiplokštėmis ir susiruošusiam jų įsigyti? Visų pirma, įspėja UAB „Heliopolis“ vadovas A.Paškevičius, būtina atkreipti dėmesį į garantinį terminą. „Multiclear“ plokštėms suteikiama rašytinė dešimties metų garantija, kuri liudija apie gamintojo įsipareigojimus pirkėjui. Tačiau Lietuvoje atsiranda pardavėjų, siūlančių neskelbiamo gamintojo polikarbonatines plokštes ir suteikiančių tik žodines garantijas. Kartais pateikiamas garantinis periodas yra net perpus trumpesnis, o tai jau įspėjimas, kad įsigyta plokštė gali netarnauti nė žadamų penkerių metų. Nusiteikite, kad ilgaamžės ir kokybiškos plokštės negali kainuoti itin pigiai, nes tai ne vienadienio naudojimo produktas – verčiau paskaičiuokite, kiek pinigų išleisite ir savo lai-

ko sueikvosite kiekvienais metais iš naujo statydami, remontuodami trumpaamžį stiklo, polietileno plėvelės ar nekokybiškų plokščių šiltnamį. Be to, pasirinkus mažesnės nei 10 metų garantijos plokštes, kyla rizika, kad įsigysite tokias, kurios nepasižymi atsparumu UV spinduliams. Taip pat visai įmanoma, kad dėl panaudotų antrinių žaliavų tokių plokščių patvarumas bus perpus mažesnis nei „Multiclear“. „Multiclear“ pasižymi dar viena puikia savybe, labai reikalinga šiltnamio „gyventojams“ – atsparumu infraraudoniesiems spinduliams (IR). Polikarbonato plokštės „Multiclear“ nuo pastarųjų poveikio apsaugos augalus: neleis apsvilti gėlių lapams bei žiedlapiams, apdžiūti daržovėms.

ATGYVENĘ SPRENDIMAI Prieš keliasdešimt ar keliolika metų populiariausi buvo dviejų tipų šiltnamiai – tokie, kurių karkasas buvo dengiamas stiklu, bei dar trumpiau tarnaujantys statiniai, dengiami polietileno plėvele. Pagrindinis šių tipų šiltnamių trūkumas – jų nepatvarumas ir trumpaamžiškumas. Stiklas – šiaip jau puiki medžiaga, vertinama dėl savo skaidrumo, tačiau itin neatspari, kai įsisiautėja gūsingas vėjas ar iš dangaus pasipila vasarinė liūtis, o ką jau kalbėti apie storą sniego sluoksnį, kurį tokiam šiltnamiui tektų atlaikyti žiemą. Be to, stiklas dar ir gana sunkus, tad pasiryžusiems jį naudoti kaip pagrindinę šiltnamio „statybinę“ medžiagą teks pirmiausia suręsti tvirtą pamatą ir karkasą. Dar daugiau trūkumų turi šiltnamis, dengtas polietileno plėvele, nes ši ne tik itin nepatvari, tačiau dar ir keičianti spalvą – gelstanti, papilkėjanti, tad toks statinys tikrai nepuoš aplinkos.

DAUGYBĖ PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ

Šiltnamis, pagamintas iš „Arla Multiclear“ plokščių, tarnaus ne mažiau kaip 10 metų.

Nors polikarbonatinės multiplokštės puiki žaliava šiltnamių statybai, jų panaudojimas neapsiriboja tik tuo, tai labai plačios paskirties medžiaga. Ji puikiai tinka įrengiant vietas, kuriose svarbus natūralus šviesos šaltinis – tai ir garažų ar pavėsinių stoginės, ir balkonų pertvaros, taip pat oranžerijos, baseinų uždengimai ir kiti gyvenamosios aplinkos objektai.

Kino kodas

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Proto aistros „Pavojingas metodas“ („A Dangerous Method“) Vokietija ir Kanada, 2011 m., 100 min. Rež. Davidas Cronenbergas. Vaidina: Keira Knightley, Viggo Mortensenas, Michaelas Fassbenderis. Įvertinimas Siužetas ir kontekstas Mumyse slypintys demonai įgauna keistas formas, ir tiems demonams ne visi sugeba atsispirti. Sunku suvokti, kaip evoliucija per milijonus metų mus užprogramavo, bet aišku, kad programoje yra daug defektų. Todėl XX a. pradžioje sąmonės gelmių tyrinėtojas Sigmundas Freudas (akt. V.Mortensenas) ėmė analizuoti sapnus, norėdamas padėti pacientams atgauti dvasios ramybę. Panašiu keliu pasuko ir Carlas Jungas (akt. M.Fassbenderis), kuriam likimas atsiuntė isterijos priepuolių kamuojamą pacientę Sabiną Spielrein (akt. K.Knightley). Ši moteris sukėlė audrą mokslininko širdyje, kartu padėdama jam geriau pažinti save. Deja, tiesos atradimas ne visada būna malonus. Išvados Pradėjęs karjerą siaubo filmais („Videodromas“, „Tylos zona“), režisierius D.Cronenbergas vėliau ėmė giliau knaisiotis po žmogaus sąmonę ir pamėgino paanalizuoti, kokie visa griaunantys instinktai mus valdo. Pavyzdžiui, filme pagal J.G.Ballardo romaną „Avarija“ („Crash“) jis klausė savęs ir žiūrovų, ar žmogui iš tiesų būdingas sadomazochistinis mirties troškimas, įgaunantis mirties avarijoje formą ir kaip tai susiję su lytiniu potraukiu? Vidinis balsas, instinktai dažnai drasko mus. Kvailystės ar nusikaltimai, įvairūs konfliktai, į kuriuos įsivelia žmonės – tai adrenalino paieška, užprogramuota smegenyse. Tai kova prieš rutiną, naudojant prievartą ar jos geidžiant. Mūsų elgesys ir žmonijos istorija liudija, kad esame visiškai nepanašūs į įsivaizduojamą ar trokštamą harmoningos asmenybės modelį. Naujausiame filme D.Cronenbergas nusprendė mums papasakoti, kaip gimė psichoanalizės mokslas. Ir kaip du kolegos, vėliau tapę ideologiniais priešais, analizuodami sapnus pamėgino įminti kai kurias mūsų elgesio, mūsų pasąmonės paslaptis bei nuodėmingų troškimų priežastis. Filmas privers susimąstyti, kiek galima sau leisti, norint išlaikyti sielos ramybę, ir kuo gresia kontrolės praradimas.

32 | Kultūra

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Laimė – neturėti Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

„Dar Aristotelis sakė, kad kiekvieną daiktą, kuris turi paklausą bendruomenėje ar gentyje, galima paversti pinigu. Tai yra toks objektas, kuris rūpi visiems“, – sako profesorius Stanislovas Sajauskas. Savaitraštis „15min“ su numizmatu, matematikos profesoriumi S.Sajausku kalbasi apie tai, be ko joks žmogus negali išgyventi, – pinigus. Proga pokalbiui – profesorius išleido knygą „Pinigų istorija“, kurioje 70 proc. – apie Lietuvos pinigus, visa kita – rėmai Lietuvos numizmatikai. Informacijos kolekcininkas – 44 metus domitės numizmatika. Kuo patraukė ši sritis? – Susidomėjau atsitiktinai. Mano brolis buvo filatelistas, humanitaras, aš – technokratas, taigi mes kitaip mąstome. Patraukliausios jaunimui kolekcionavimo sritys tada buvo pašto ženklai ir monetos. Vengdamas konkurencijos, nutariau domėtis monetomis. Sykį sesers draugė rado lobį – ekskavatorius išrausė kažkokių sidabrinių monetų, visi praeiviai puolė rinkti, prisirinko ir ji. Pirmąsyk pamačiau P. fon Hindenburgą, Vytautas buvo, J.Basanavičius. Ta sauja pinigų suintrigavo. Paaiškėjo, kad veikia klubas, kur galima mainytis monetomis, įsigijau katalogus. Sužinojau, kad tie mano pinigai nieko verti, o retų sidabrinių monetų Sovietų Sąjungoje gauti neįmanoma – geležinė siena viską užkerta. Dingo kolekcionavimo prasmė: gali tų kišeninių centukų, kur turistai parsiveža, surinkti, bet kas iš to? Supratau: kaip kolekcininkas čia nieko nenuveiksiu, yra žmonių, kurie turi daug didesnes kolekcijas, daug pinigų, o aš – studentas. Kolekcionavimas yra lenktyniavimas: kas daugiau surinks, kas turės keistesnių monetų. Nusprendžiau kolekcionuoti ne brangias monetas, o informaciją apie

jas. Susidomėjau katalogais, kokios buvo Lietuvos nukaltos monetos, ir tada prasidėjo atradimai. – Ar tiesa, kad kolekcinė numizmatika yra vienas pelningiausių verslų? – Numizmatika yra viena populiariausių kolekcionavimo sričių. Žinoma, poreikius tenkinti sukruto ir verslininkai, tikėdamiesi sulaukti didelių pelnų. Sprendžiant iš to, kiek daug pasaulyje vyksta numizmatikos aukcionų, galima manyti, kad kaip ir kitos prekybos verslo rūšys, tai duoda pelno. Bet aš nepažįstu nė vieno milijonieriaus, kuris būtų praturtėjęs iš prekybos monetomis. Gal dėl to, kad ir tikrų kolekcininkų-numizmatų, kurie gausindami savo numizmatikos rinkinius sukrautų vietiniams verslininkams tuos milijonus, Lietuvoje nėra daug. Pas mus numizmatiniai aukcionai nevyksta. Man numizmatika – tai įdomi istorijos mokslo šaka. Knygos branduolys – Lietuva – Kas paskatino išleisti knygą apie pinigų istoriją? – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras man pasiūlė parašyti knygą

mokiniams apie pinigus. Aš jau tiek prirašęs ir prileidęs, nesinorėjo kartotis. Kilo mintis praplėsti Lietuvos pinigų istoriją ir užkabinti, kaip apskritai atsirado pinigai. Leidykla sutiko. Knygoje 70 proc. – apie Lietuvos pinigus, visa kita – rėmai lietuviškajai numizmatikai. Taigi „Pinigų istorijos“ branduolys – Lietuva. – Ką Lietuvai reiškia tokia knyga? – Kadangi iki šiol tokios knygos lietuvių kalba nebuvo, manyčiau, kad ji gali būti svarbi ne tik pasaulio pinigų, bet ypač lietuviškų pinigų istorijai pažinti. Viliuosi, kad knyga naudosis visos Lietuvos mokyklos, nes ji skirta pirmiausia jaunimui. – Kas jums pačiam buvo įdomiausia? – Rašydamas „Pinigų istoriją“ per trejus metus padariau didžiausius atradimus. Jaučiausi tarsi Jeanas Francois Champollionas, su Rozetės akmeniu

Kultūra | 33

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

bėdų dėl pinigų

Audrius Ožalas a.ozalas@15min.lt

Profesorius S.Sajauskas apie pinigus žino bene viską ir gal dėl to jų nesureikšmina. J.Kalinsko nuotr.

šifruojantis Egipto hieroglifus. Matau ant LDK laikų monetos kažkokį vaizdinį ir nežinau, kokia prasmė buvo jį įkalti, ką jis vaizduoja ir kas būtų, jei man pavyktų tai atskleisti. Ir tai pavyko, kai lietuviškuose denaruose dažnai vaizduojamą heraldinį simbolį „Ietigalį su kryžiumi“ susiejau su krikščionybe, Lietuvos krikštu ir Jogaila, antspauduose save vaizdavusiu šv. slibiną nudobusio Jurgio pavidalu,– viskas atsistojo į savo vietas. Paaiškėjo, kad „Ietigalis su kryžiumi“ nėra dinastinis simbolis – tai katalikiško krašto valdovo simbolis. Dar ir po krikšto, iki pat Žalgirio mūšio, reikėjo ilgai įrodinėti Vakarų karaliams, kad mes esame krikščioniška šalis. Reikėjo tą de-

Milijonieriai labai nelaimingi, nežino, ką su savo pinigais daryti, kur juos investuoti, kad pinigų dar padaugėtų. monstruoti visur, tai darė ir Jogaila, ir Vytautas, galbūt net pagonis Algirdas ant savo pinigų – visi tą patį heraldinį simbolį naudojo. Jis katalikiškam kraštui pakeitė herbą, nes tuo metu Vytis dar nebuvo valstybės herbas, o tik valdovo atvaizdas. Tikrasis krikščioniško krašto herbas labiau buvo „Ietigalis su kryžiumi“. Turtinga lietuviškų pinigų istorija – Kada atsirado pirmieji lietuviški pinigai? Ne gintaras ar žvėrių kailiukai, kuriuos senovės lietuviai naudodavo kaip pinigus, bet monetos? – Ilgai ginčijomės su D.Grimalauskaite ir E.Remecu dėl to, kieno yra pirmieji pinigai. Aš, ir ne tik aš, atsakydavau: Algirdo, o jie sako: ne, Jogailos, be to, tik po Lietuvos krikšto. Su A.Dulkiu ir

prof. J.Galkumi rašydamas albumą „Lietuvos monetos“ nusprendžiau nesiginčyti, nes nėra raštiškų ar kitokių įrodymų. „Garą nuleidau“ parašydamas, kad seniausi Lietuvos pinigai yra Vladimiro Algirdaičio Kijeve kaltos monetos. Tuo metu Kijevas jau priklausė Lietuvos valdovams. Ir diskusijos pasibaigė – senesnių tikrai nėra. Vladimiras Algirdaitis Kijeve denarus kalė tikrai anksčiausiai. Tai buvo maždaug ždaug 1370 1370ieji. Kijevas šioje srityje buvo uvo pažangesnis – arčiau Vakarų, kaimyninės Vengrija, taip pat ir Aukso Orda jau seniai kalė ė monetas. – Kaip tos lietuviškos monetos atrodė? – Vienoje pusėje kirilica a užrašyta VOLODIMIR. O kitooje pusėje? Buvo spėliota, ar ten pavaizduotas Vladimiro herbas, rbas, ar vėliava. Ir tik visai neseniai Ukrainoje buvo rasta moneta, kurioje labai aiškiai matyti, kad tai yra Kijevo katedra: du stogeliai ir du kryžiukai. Kai kuriose monetose centre dar yra įkaltas graikiškasis lygių galų kryžiukas. – Šoktelkime į XX amžiaus pradžią. Kokiomis aplinkybėmis buvo įvestas litas? – Lietuvos banko valdytojas Vladas Jurgutis gerai padarė – uždelsė įvesti litą. Ne taip, kaip latviai ir estai. Jis suprato ekonominį dėsnį: kol litas – popierinis pinigas – nėra pagrįstas vertybėmis (auksu, valiuta), tol jis bus bevertis. Ir uždelsė iki 1922 metų, kai jau auksinų (ostmarkių) infliacija pradėjo labai sparčiai kilti. Buvo skubama išimti jas iš apyvartos, nes Vokietijai pralaimėjus karą jos finansinis bankrotas tapo neišvengiamas. Pavyzdžiui, litras pieno kainavo per 200 milijardų ostmarkių. Tada staigiai ir improvizuotai dviem mėnesiams buvo atspausdinti laikinieji litai ir centai. Jų stabilumą užtikrino iš Sovietų Rusijos 1920 m. liepos 12 d. sutartimi gautos reparacijos ir iš Vokietijos paimta paskola.

Nauja knyga

Turėti labai daug – nukrypimas – Kas apskritai yra pinigai? – Pinigai yra mainų tarpininkas, kuriuo gali būti universalus, patrauklus ir patogus skaičiuoti daiktas. Vieniems reikia mėsos, kitiems – duonos, grūdų. Kaip juos iškeisti? Už kiek? Už maišą grūdų gausi stirnos kulšį? Žmonės suprato, kad reikia surasti tokį daiktą, už kurį būtų galima gauti ir grūdų, ir mėsos. m Tas daiktas ir tapdavo pinigu. tapdav Žeberklai, kauptuŽe kai, papuošalai tapdaka vo tais tarpininkais, v už kuriuos būtų gau lima bet ką įsigyti. Jų vertė nustatoma ne sveriant, bet skain ččiuojant. Bet jų reikėjo turėti. O kur gauti? Jau senovėje žmonės suprato, kad pinigai gaunami dirbant: medžiojant, kasant metalą ir liejant iš jo reikalingus daiktus, taip pat monetas. Šiuo metu patogiausias pinigas – skaičius banko kortelėje. Tai virtualūs pinigai, kurie nedyla, jų nepamesi, neatims. Gal tik ekonominės krizės juos gali pražudyti. – Gal žinote ir atsakymą į amžiną klausimą: ar piniguose laimė? – Oi, ne, nesąmonė. Ne piniguose. Ir ne jų kiekyje. Laimė – tai neturėti problemų dėl pinigų. Jų reikia tik tiek, kad nereikėtų kasdien galvoti, kaip prasimaitinti, apsirengti, kad jaustumeisi oriai. Turėti nesuskaičiuojamai daug – tai jau nukrypimas nuo normos. Milijonieriai labai nelaimingi, nežino, ką su savo pinigais daryti, kur juos investuoti, kad pinigų dar padaugėtų. Amžinas galvos skausmas.

Kitame puslapyje Skaitykite apie seniausius lietuviškus pinigus.

>>>

Magiškasis Balkanų realizmas Jaunos rašytojos Téa Obreht romanas „Tigro žmona“ praėjusiais metais literatūros pasaulyje sukėlė didžiulį šurmulį. Jis buvo apdovanotas prestižine premija, nedingo iš perkamiausiųjų sąrašų, o autorė pradėta vadinti viena ryškiausių literatūros vilčių. Ar tai iš tiesų vienas įsimintiniausių praėjusių metų debiutų, galės įsitikinti ir mūsų skaitytojai, nes šią knygą leidykla „Baltos lankos“ netrukus išleis ir lietuvių kalba. Belgrade gimusi, šiuo metu JAV gyvenanti 26 metų rašytoja T.Obreht praėjusiais metais tapo bene labiausiai aptariama jauna autore. Iki tol jau pasižymėjusi išskirtiniu apsakymų stiliumi, rašytoja išleido pirmąjį romaną, kuris netrukus pelnė prestižinį apdovanojimą „Orange Prize for Fiction“ – autorė tapo jauniausia šios premijos laureate per visą istoriją, T.Obreht įtraukiama ir į įvairius geriausių jaunų autorių sąrašus. Tiesa, visas šias liaupses kiek atšaldo kai kurių kritikų balsai, kad autorę dar per anksti kelti ant pjedestalo, jos knygai trūksta išbaigtumo, o stilius nėra iki galo susiformavęs. Knygos veiksmas vyksta neįvardytoje šalyje, tačiau akivaizdu, kad autorė rašo apie Balkanus. Romano pradžioje jauna gydytoja Natalija sužino, kad netikėtai mirė jos senelis. Niekas iš šeimos nežino jo mirties aplinkybių, ir Natalija stengiasi tai suprasti, susiedama dabarties įvykius su senelio pasakojimais p j ir p prisiminimais iš vaikystės. Taip į realybę įsilieja legenda apie nemirtingąjį žmogų, pasakojimai apie iš zoologijos sodo pabėgusį tigrą, kurį priglaudžia kurčnebylė moteris, pačios Natalijos prisiminimai apie karą. Nors kartais atrodo, kad visos šios istorijos taip ir negula į vieningą visumą, daugybe temų, personažais autorė kuria simbolinį Balkanų paveikslą, kuriame folkloras geba paaiškinti realius įvykius. Kartu taii – pasakojimas k ji apie mirtį ir žmonių bandymus įsileisti ją, susitaikyti su netektimi, ateinantis suvokimas, kaip praeities šešėliai persekioja mūsų dabartį. Fantazijos, mitai – tai būdas priimti skaudžią dabartį ir paaiškinti tą siaubą, kuris logiškai atrodo sunkiai suvokiamas. Daugelis kritikų šį T.Obreht kūrinį lygina su Gabrielio Garcia Marquezo romanais – magiškojo realizmo įtaka jos kūrybai iš tiesų yra akivaizdi. „Tigro žmonoje“ į vieną visumą subtiliai susilieja išmonės, legendos, mitologija ir realybė. Galbūt tai kažkiek kelia asociacijas ir su Emiro Kusturicos filmais, tačiau T.Obreht knygoje kur kas mažiau balkaniškojo linksmo chaoso, kur kas daugiau liūdesio ir melancholijos. Bene pagrindinis dalykas, kuris išskiria šią knygą iš daugybės kitų, yra pasakojimo grožis. T.Obreht yra meistriška istorijų pasakotoja, sugebanti kurti pasaulį, kuriame mistikos klodai slypi anapus regiamybės, aprašomi vaizdai kuria įspūdį, tarsi uostum, lytėtum tai, apie ką rašoma. Ir nors kai kurios istorijos šioje daugiasluoksnėje pynėje akivaizdžiai stipresnės nei kitos, galbūt pritrūksta ir to magiškojo realizmo meistrų sugebėjimo daugybę pasakojimų sulipdyti į vieną, aišku, kodėl T.Obreht yra laikoma kylančia literatūros žvaigžde. Knygą rekomenduočiau tiems, kam patinka to paties G.G.Marquezo kūriniai, Isabelle Allende „Dvasių namai“, Juano Rulfo „Pedro Paramas“ ir tiems, kurie nebūtinai nori knygose rasti atsakymus į pateikiamus klausimus. Ieškojimas kartais būna gražesnis nei radimas.

34 | Istorija

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Ištrauka iš knygos

Senieji Lietuvos pinigai Stanislovas Sajauskas Tuo metu, kai Skirgaila kaldino portretines vasalines monetas, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsirado naujo tipo krikščioniškos Jogailos monetos, kurių averse, stambokų taškų apvadėlyje, pavaizduotas Jogailos herbas – Dvigubas kryžius skyde,

1. Lietuviškas denaras su Jogailos Dvigubu kryžiumi ir nukautu slibinu (po 1387 m., Domininko Kaubrio rinkinys)

o reverse – sudėtingas, vienareikšmiškai neidentifikuotas piešinys (1 pav.). Kurį laiką manyta, jog jame gali būti vaizduojama žuvis ar popiežiaus žiedas, karaliui Jogailai dovanotas Lietuvos krikšto proga. Pastaruoju metu iškelta nauja šio piešinio versija. Manoma, kad minėtosios monetos reverse vaizduojamas nukautas sparnuotas slibinas, simbolizuojantis nugalėtą blogį, t.y. pagonybę. Panašus siužetas yra ir Jogailos 1387–1423 m. naudotame majestotiniame antspaude (2 pav.). Jame nukautas slibinas pavaizduotas po Lietuvos herbu – Vyčiu. Panašų vaizdą galima išvysti ir Jogailos sarkofago skulptūrinėse scenose: čia po karaliaus kojomis guli slibinas pamintais sparnais. Gali būti, kad Jogaila, kaip vienas iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krikštytojų (kitas – Vytautas), tapatinosi su šv. Jurgiu, kurio kultas krikščioniškame pasaulyje buvo itin stiprus. Šv. Jurgis paprastai vaizduojamas kaip karys ant balto žirgo, apsigaubęs raudona skraiste (arba laikantis vėliavą) su baltu lygių galų kryžiumi ir smeigiantis ietį (Vakarų Europos dailėje dažniau kertantis kalaviju) į po žirgo kojomis gulintį slibiną. Pagrindiniai šv. Jurgio

2. Lenkijos karaliaus Jogailos majestotinio antspaudo fragmentas – LDK herbas atributai yra lygių galų kryžius (šv. Jurgio kryžius), ietis ir slibinas. Du minėtieji atributai – šv. Jurgio kryžius ir ietis – vaizduojami PEČAT tipo monetose. Tai leidžia teigti, kad minėtąsias monetas pradėjo kaldinti Jogaila po antrojo Lietuvos krikšto (1387 m.); vėliau šį simbolį, kaip krikščioniškos šalies valdovas, savo monetose naudojo ir Vytautas (po 1392 m.). Matyt, nuo tada Lietuvoje pradėjo plisti ir šv. Jurgio garbinimo tradicija. Įdomu tai, kad monetos su Slibinu stilistiškai panašios į Aukso ordoje kaldintas

monetas: joms taip pat būdingi stamboki taškai. Šiose lietuviškose monetose yra iš taškų sudėliotas apvadėlis, o jo viduryje išdėlioti pavieniai taškai monetos piešinį skaido į dvi dalis. Beje, šio tipo monetų aversai, šalia Dvigubo kryžiaus skyde simbolio, dažnai puošiami įvairiais ornamentais, kurie stilistiškai primena dviejų susipynusių širdžių ornamentą. Aprašytosios Jogailos monetos kaldintos itin trumpai ir naudotos tik Vilniuje bei gretimose Rytų Lietuvos vietovėse. Tai rodo jų retumas ir neplatus radimviečių arealas: šių monetų aptikta 2002 m. kasinėjant Vilniaus Žemutinės pilies teritoriją (16 vnt.) ir 2007–2009 m. Rytų Lietuvoje rastame lobyje (2 vnt.). Vytauto dvidenariai Nusistovėjus geriems santykiams, Jogaila ir Vytautas pradėjo ruoštis lemiamoms kovoms su Vokiečių ordinu. Kai 1410 m. liepos 15 d. jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė, vadovaujama Vytauto, Žalgirio mūšyje sutriuškino kryžiuočius, Vytauto autoritetas išaugo ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Vakarų Europoje. Tai liudija Jogailos ir Vytauto dalyvavimas 1414–1418 m. Visuotiniame Bažnyčios susirinkime Konstancoje, kur jie atvyko su delegacijomis, vėliavomis ir herbais. Iš Ulricho Richentalio (XV a.) ir Konrado Griunenbergo (1480 m.) herbynų žinome, kad tuo metu Vytautas naudojo keturių dalių herbą, kurio pirmojoje vietoje buvo riteris ant balto žirgo (Vilniaus žemės herbas), antrojoje – pėsčias karys su skydu ir kalaviju (Trakų žemės herbas).

tinai lotyniškai, o nominalo žymėjimas tapo ilgaamže tradicija; iki XVII a. nominalas su retomis išimtimis (išskyrus Žygimanto Augusto 1565 m. talerį) žymėtas romėniškais, vėliau – romėniškais arba arabiškais skaitmenimis. Pirmoji lietuviškų pinigų laida Steigiamajam Seimui priėmus Piniginio vieneto įstatymą, netrukus buvo pradėti lietuviškų pinigų – litų – projektavimo darbai. Tai rodo išlikęs 100 000 litų banknoto projektas (4 pav.), sukurtas greičiausiai iki Lietuvos banko įsteigimo, kai dar nebuvo nustatytas auksino keitimo į litus kursas; matyt, manyta, kad jie bus keičiami santykiu 1:1. 1922 m. rugpjūčio 11 d. Seimui priėmus Lietuvos banko steigimo įstatymą, lito įvedimo darbai dar labiau paspartėjo. Banko valdytoju prezidentas Aleksandras Stulginskis paskyrė prof. Vladą Jurgutį. Jo rūpesčiu rugpjūčio 27 d. įvyko steigiamasis Lietuvos banko akcininkų susirinkimas, o po dviejų dienų (rugpjūčio 29 d.) buvo pasirašyta sutartis dėl litų banknotų spausdinimo su Andreso Hasės spaustuve Prahoje. Sukurti litų banknotų dizainą Lietuvos banko valdyba patikėjo dailininkui Adomui Varnui. Laikinieji banknotai A.Varno suprojektuotų banknotų gamyba Prahoje užtruko. Auksinų (ostmarkių) infliacija kasdien sparčiai didėjo, todėl buvo nutarta skubos tvarka įvesti laikinuosius popierinius banknotus. Pirmųjų lietuviškų pinigų projektus sukomponavo (prie spaustuvėje turėtų piešinių ir ornamentų priderino lietuviškus tekstus ir Vytį) A.Varnas, o spaustuviniu būdu pagamino Oto Elsnerio spaustuvė Berlyne. Buvo išspausdinti 1, 5, 20 ir 50 centų bei 1 ir 5 litų banknotai

5. Lietuvos banko laikinasis 1 cento banknotas (Kaunas, 1922 m. rugsėjo 10 d.)

(5 pav.). Juose nurodyta, kad tai – Lietuvos banko laikinasis banknotas, išleistas 1922 m. rugsėjo 10 d. Kaune. Pirmojoje banknoto pusėje buvo Vytis, antrojoje – Lietuvos banko valdybos narių faksimiliniai parašai ir įspėjamasis įrašas: „Perdirbimas įstatymu baudžiamas“. Šis įrašas laikomas pagrindine apsaugos priemone, nes banknotai buvo atspausdinti ant paprasto (be vandenženklių) popieriaus. Nustatyta lito įvedimo pradžia – 1922 m. spalio 1 d., tačiau realiai litų apyvarta prasidėjo spalio 2 d. (spalio 1 d. buvo sekmadienis). Išvakarėse (rugsėjo 30 d.) Finansų, prekybos ir pramonės ministerija paskelbė pinigų keitimo kursą: 1 litas buvo prilygintas 175 auksinams (ostmarkėms). Tačiau dėl nuolat didėjančios Vokietijos markės infliacijos (tam įtakos turėjo reparacijų mokėjimas) stipriai nuvertėjo ir auksinas. Tuo metu litas nuolat tvirtėjo. Tai rodo jo keitimo kursas: metų pabaigoje 1 litas buvo keičiamas į 735 auksinus. Ištrauka iš S.Sajausko knygos „Pinigų istorija“

3. Vytauto dvidenariai (XV a. 1 pusė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, iš D.Kaubrio rinkinio)

Manoma, po Konstancos susirinkimo Vytautas pradėjo kaldinti naujas monetas– dvidenarius. Jų averse, kaip ir ankstesnėse monetose, buvo įkaltas Vytis, o reverse – Gediminaičių stulpai (3 pav.). Tačiau šiose monetose, skirtingai nuo denarų, Gediminaičių stulpų viduryje gotikiniais rašmenimis yra įkalta lotyniškosios abėcėlės raidė (tariama kaip A), kuri, manoma, žymi Vytauto krikšto vardo – Aleksandras – pirmąją raidę. Monetos nominalą nurodo po Gediminaičių stulpais įkaltas romėniškas skaitmuo II (dvidenaris). Jos viršuje, dešiniojoje arba kairiojoje Gediminaičių stulpų vidurinio stulpo pusėje, galima įžiūrėti ženklelį, kuris veikiausiai yra asmeninis monetos spaudo raižytojo simbolis. Kalbant apie Vytauto dvidenarius reikia pasakyti, kad juose vaizduojamas Vytis nukreiptas tik į dešinę, skirtingai nuo Jogailos kaldintų monetų (pagrindiniai simboliai – raitelis ir Dvigubas kryžius), kuriose įvairuoja ne tik raitelio jojimo kryptis, bet ir jo laikomo kalavijo padėtis. Raitelio su kalaviju, jojančio į dešinę, vaizdavimas yra išskirtinis Vytauto monetų požymis, kuris atsispindi ir jo 1420–1430 m. naudotame antspaude. Be to, jame (kaip ir 1397–1411 m. antspaude) pavaizduoto raitelio skydą taip pat puošė Gediminaičių stulpai. Reikia pažymėti, kad Vytauto kaldintų monetų pavyzdžiu vėlesnėse lietuviškose monetose legendos buvo rašomos išim-

4. 100 000 litų banknoto projektas (1922 m., autorius nežinomas, Audriaus Tomonio rinkinys)

Sveikata | 35

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Į pasaulį paskubėję pirma laiko Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Neišnešiotiems naujagimiams būtinas ilgas, intensyvus gydymas ir slauga. BFL nuotr.

Coliukai, neišnešiotukai – taip vadinami anksčiau laiko pasaulį išvydę naujagimiai. Priežastys, kodėl kai kurios nėščiosios pagimdo per anksti, kiekvienu atveju individualios. Tačiau dažniausiai jos slepiamos net nuo artimiausių žmonių. „Gal ir nebuvo labai didelio pavojaus, bet ir tikrumo tuos kelis mėnesius nebuvo. Turbūt to tikrumo niekad a ir nebus. Dukrytei dar reikia priaugti nemažai svorio, pasivyti „įprastus“ kūdikius“, – po ilgas savaites trukusio nerimo ir nežinios lengviau atsikvėpdamas žurnalui „Žmonės“ kalbėjo 37 metų dirigentas Modestas Pitrėnas. Pirma laiko į pasaulį atskubėjusi jo ir operos solistės Ievos Prudnikovaitės-Pitrėnienės pirmagimė Veronika kelias savaites praleido neišnešiotų naujagimių skyriuje. Kodėl dukrelė gimė dviem mėnesiais per anksti, medikai Pitrėnams esą negalėjo pasakyti. Tiesa, M.Pitrėnas

K.Mačiulienė: „Dažniausiai poros prieš vestuves skaičiuoja vienas kito turtus, automobilius, namus, pinigus, tačiau visai nekreipia dėmesio į tai, ką paveldės jų vaikai.“

pastebėjo, kad pastaruoju metu daugėja atvejų, kai vaikai gimsta anksčiau laiko. Savaitraštis „15min“ domėjosi, ar iš tikrųjų priešlaikinių gimdymų skaičius šalyje auga. Kas lemia, kad dalis kūdikių nesulaukia nustatytos gimimo datos ir į pasaulį pasibeldžia per anksti? Tėvams – psichologinis krūvis Kūdikis, gimęs 22–37 nėštumo savaitę, medikų švelniai vadinamas neišnešiotuku. Paprastai jis būna gąsdinančiai mažytis – sveria vos 0,5–1,5 kg. Neišnešiotiems naujagimiams būtinas ilgas, intensyvus gydymas ir slauga. „Kuo mažiau savaičių ir mažesnis svoris, tuo sudėtingiau naujagimiui prisitaikyti

2010 m. statistika Iš viso gimė 30 831 naujagimis. Iš jų: •

iki 1000 g svorio – 73;

nuo 1000 iki 1500 g svorio – 131;

Mirė 82 naujagimiai, iš jų neišnešioti – 50.

Šaltinis: Gimimų medicininių įrašų informacinė sistema

prie pasikeitusios aplinkos. Tačiau medicina pažengusi į priekį, esame apsirūpinę būtinomis priemonėmis, todėl darome viską, kad mažyliai išgyventų. Tai – didelis darbas medikams ir milžiniškas psichologinis krūvis tėvams“, – kalbėjo viešosios įstaigos Vilniaus gimdymo namai direktorė, doc. dr. Kornelija Mačiulienė. Statistikos duomenimis, pasaulyje 5–10 proc. gimdymų yra priešlaikiniai. Lietuvoje šis skaičius svyruoja apie 5–8 proc. „Nėra tendencijų, kad neišnešiotų kūdikių gimtų vis daugiau – skaičius išlieka gana stabilus“, – atkreipė dėmesį pašnekovė. Skaičiuoti ne turtus, bet ligas Gydytojai moterims, svajojančioms gimdyti be komplikacijų, pataria atidžiau susirūpinti savo sveikata iki pastojant. Neprošal patyrinėti ir būsimo sutuoktinio ligų istoriją – paanalizuoti genofondą, susipažinti su infekcinėmis ar paveldimomis ligomis. Užtektų pasigilinti į tėvų ir senelių sveikatą. „Dažniausiai poros prieš vestuves skaičiuoja vienas kito turtus, automobilius, namus, pinigus, tačiau visai nekreipia dėmesio į tai, ką paveldės jų vaikai. Tai – didelė klaida, galinti turėti liūdnų pasekmių. Jei šeima atsakingai supažindintų gydytojus su savo sveikatos problemomis, kai kuriuos sutrikimus būtų galima suvaldyti ir užkirsti kelią priešlaikiniam gimdymui“, – įsitikinusi K.Mačiulienė. Priežasčių – ne viena Kas gali išprovokuoti priešlaikinį gimdymą? Viena pagrindinių priežasčių – įvairios infekcijos ir virusiniai susirgimai: lyties ar šlapimo takų uždegimai, citomegalo virusas, raudoniukė, gripas. Priešlaikinį gimdymą gali lemti miomos, įgimtas ar įgytas gimdos kaklelio nepakankamumas. „Įtakos per ankstyvam gimdymui turi įvairios skydliaukės ligos, tuberkuliozė, nors dažniausiai nėščiosios net nežino, kad ja serga“, – pastebėjo K.Mačiulienė. Kūdikio atėjimą į šį pasaulį gali paankstinti ir socialiniai faktoriai: patirta fizinė ar psichologinė trauma, stresas, smurtas šeimoje, rūkymas. Pastebėta, kad kiek dažniau priešlaikiniai gimdymai prasideda jaunesnėms nei 18-os metų gimdyvėms. Paspartinti gimdymą gali ir vaisiaus patologija – augdamas gimdoje jis irgi gali susirgti kokia nors liga.

Mėsa nėščiajai – būtina Nėra įrodymų, kad priešlaikiniam gimdymui įtakos gali turėti netinkama mityba, nebent nėščioji maitintųsi vien vegetariškais ar veganų produktais. Laukiantis kūdikio tai būtų tikras išbandymas organizmui, mat visiškai atsisakius mėsos negaunama pakankamai geležies.

„Nėštumo metu, kad ir kokia bebūtų motinos organizmo būklė, vaisius iš jo paims tiek medžiagų, kiek jam reikia. Todėl kartais mamoms išsivysto sunkios anemijos, kai hemoglobinas nesiekia nė 7 g litre. Tuomet gali įvykti priešlaikinis gimdymas“, – aiškino medikė. Toksinių medžiagų įkvėpimas – dar vienas rimtas faktorius, galintis išprovokuoti priešlaikinį gimdymą. „Anksčiau dažnai pasitaikydavo: kaip tik nėščia, taip užsigeidžia susiremontuoti butą, paruošti naują erdvę vaikui. Na, ir pradėdavo klijuoti plyteles labai nuodingais klijais. Dėl to esame turėję ne vieną priešlaikinį gimdymą. Tiesa, dabar statybinės medžiagos ne tokios toksiškos, tačiau vis tiek verčiau jų vengti“, – patarė K.Mačiulienė.

36 | Gyvenimas

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Dvasinės atostogos – Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Beribės ryžių plantacijos. Šimtai šventyklų. Ugnikalniai. Kalnų ežerai. Paplūdimiai lyg iš paveiksliuko. Šamanų ir magijos kultas. Tai – Balis: taškelis žemėlapyje, kur užlieja ramybė. 25 metų Vaida Visockaitė čia praleido keturis mėnesius. „Atsiprašau visų pesimistų, kurie galvojo, kad darau didžiausią klaidą, palikdama darbą, Lietuvą, ir išvažiuodama į niekur neveikti nieko. Bet tai bene vienas geriausių sprendimų mano gyvenime. Aš čia kaifuoju nuo vandens spalvos, net nuo jo sūrumo. Kaifuoju nuo saulėlydžių. Nuo žmonių šypsenų, jų teigiamos pasaulėžiūros, nors kiekvieno vietinio kraujyje ir genuose užkoduota kiek įmanoma daugiau nuplėšt nuo baltojo žmogaus. Aš čia važinėju motorpirke ir šypsausi. Tikriausiai kitaip čia neįmanoma“, – įspūdžių kupiname laiške draugams tiesiai iš Balio salos rašė V.Visockaitė.

Balis Balis – Indonezijos sala ir provincija, esanti tarp Javos ir Lomboko salos, priklausanti Mažosioms Sundos saloms. Administracinis centras – pietinėje salos dalyje esantis Denpasaras. Salos ilgis 153 km, plotis 112 km. Kas aš ir kuo noriu būti? Iš saulėtojo Balio į Lietuvą Vaida grįžo šalčiausią šiųmetės žiemos naktį – vasario 3-iąją. Praėjo jau nemažai laiko, tačiau mergina vis dar gyvena mažutės Indonezijos salos nuotaikomis. Įsisukti į naujų darbų karuselę ji neskuba, nors vos parvykusi namo sulaukė gana įdomaus ir viliojančio pasiūlymo. „Bijau, kad mane vėl įtrauks, ir iškrypsiu iš kelio. Nenoriu atsidurti ten

pat, nuo ko bėgau į Balį“, – atviravo Vaida. Ji žino, ką reiškia pamesti save, išsibarstyti. Į darbus kibo dar studijuodama antrame kurse. Ragavo daug ko, kol galiausiai įsiliejo į „Barclays“ kolektyvą. „Tarptautinė kompanija, gera patirtis, puikūs bendradarbiai, neblogas atlyginimas, tačiau malonumo nejaučiau. Vieną dieną pagalvojau: „Kodėl, po velnių, aš visa tai darau?“ Suvokiau, kad tampu mėsmalės sraigteliu. Visuomenės spaudimas tiesiog žvėriškas: tau 25-eri, turi būti toks, elgtis taip, o jei darysi kitaip, būsi niekas. O aš tesvajojau sustoti ir turėti laiko darkart apsvarstyti, kas aš ir kokia iš tikrųjų noriu būti“, – pasakojo Vaida. Laišką perskaitė kaip ženklą Ieškodama tykaus kampelio pauzei nuo įtempto gyvenimo, 2010 metų žiemą elektroninio pašto dėžutėje ji aptiko laišką. Jame keliomis eilutėmis buvo užsiminta apie Indonezijos Respublikos vyriausybės jaunimui siūlomą galimybę studijuoti tolimajame krašte kalbą ir kultūrą. Sąlygos skambėjo patraukliai. Indonezijos valdžia pasirūpina vizomis, išsprendžia visus biurokratinius klausimus. Kas mėnesį studentai gauna 2 mln. rupijų (200 JAV dolerių) stipendiją. Galima rinktis vieną iš gausybės Indonezijoje esančių universitetų. „Pernai norą dalyvauti programoje pareiškėme septyniese – visi ir išvažiavome. Šiemet, kiek žinau, susidomėjimas smarkiai išaugęs – atrankoje dalyvavo 26 žmonės, išvyks – dešimt“, – palygino Vaida. Vien 2010-aisiais pagal šią programą Indonezijoje studijavo 700 žmonių iš viso pasaulio. „Ne kiekvienam lengva išeiti iš savo mažo patogaus pasaulėlio ir grūstis į kitą pasaulio kraštą. Tačiau tą laišką savo dėžutėje priėmiau kaip ženklą. Jaučiau, kad tai – man“, – kalbėjo Vaida. Mokslai ir malonumai 2011 metų rugsėjį ji susikrovė daiktus ir su 26 kg sveriančiu bagažu pradėjo žygį į Balį. Kodėl būtent ten? „Indonezijoje daugiausia vyrauja islamas, todėl rinkausi Balį, kur išpažįstama hindu religija. Musulmoniškų kraštų pabijojau dėl kultūrinių skirtumų. Be to, Balyje galima ir kaituoti, ir surfinti – taigi mokslus galėjau suderinti su hobiais“, – šypsojosi Vaida, tarp suknelių į kelioninį krepšį įspraudusi ir jėgos aitvarą. Balį ji pasiekė ne vėjo sezonu, todėl iki

vietos, kur galėjo kaituoti, su visa manta motoroleriu belsdavosi apie valandą. „Ten nėra normalių oro prognozių. Todėl išgirsti, kad kur nors pučia, krauniesi daiktus ir važiuoji. Nusikapanoji – nebepučia“, – juokėsi pašnekovė. Turizmas – aukso gysla Universitetas, kuriame Vaida mokėsi vietos kalbos ir kultūros, laikomas prestižiniu. Tačiau mokymo kokybe tikrai negalėtų pasigirti. „Paskaitos vykdavo kasdien ir kasdien ateidavo vis kitas dėstytojas. Vienas sugalvoja, kad mokys skaičių. Sėdime ir tris valandas kartojame tą patį. Kitą dieną ateina kitas dėstytojas ir sumąsto, kad mums turbūt reikia išmokti... skaičių! Vėl viskas nuo pradžių – judėjome sunkiai. Iš esmės ten niekas niekur neskuba, nestresuoja. Europiečiams persiorientuoti į tokį gyvenimo ritmą gana sudėtinga“, – pasakojo Vaida. Jos grupėje mokėsi dar viena lietuvė, trys lenkai, dvi serbės, ispanas, prancūzas, vengras ir du japonai.

Ten vis dar yra kastos: gimsti ir žinai savo vietą po saule. Nesidraskai, kad taptum kažkuo.

Gyvenimas | 37

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

dievų užantyje

Gyvendama Balyje V.Visockaitė neturėjo nieko, tačiau jautėsi turtingesnė nei Lietuvoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Didžiausias universiteto fakultetas – turizmo. Vietos gyventojai visomis jėgomis nori įsitvirtinti turizmo sektoriuje, nes jame sukasi dideli pinigai. Mokslus baigusios studentės mielai dirba kambarinėmis viešbučiuose, vaikinai – autobusų vairuotojais. Persmelkti tikėjimo Paskaitos apie kultūrą buvo vienos įdomiausių. Balio gyventojai didžiuojasi savo muzika, todėl Vaidai teko susipažinti su indoneziečių orkestro – gamelano – subtilybėmis. Balis – vienintelė sala musulmoniškoje Indonezijoje, kur daugiau nei 90 proc. gyventojų išpažįsta hinduizmą. Sala įžymi šventyklomis – jų daugiau nei tūkstantis. Gyventojai nedideles šventyklas yra įsirengę ir savo kiemuose, altorėlius – namuose. Šamanai ir magija Nei su baltąja, nei su juodąja magija Vaidai Balyje susidurti neteko, tačiau pasakojimų apie tai girdėjo daug. Jei saloje kas nors suserga, niekas neskuba kviesti gydytojo. Pirmiausia kreipiamasi į baltąjį magą. „Nežinau, kokius burtažodžius jis kalba ir kokias apeigas atlieka, tačiau vietiniai gyventojai jo galiomis šventai tiki. Juodųjų magų pagalbos žmonės prašo

tada, kai nori kam nors pakenkti – užkeikti, užkalbėti, pikto linkėti – lėtos ar greitos ligos ir pan.“ – pasakojo mergina, taip ir neapsilankiusi pas baltąjį magą. Už šamanų paslaugas žmonės paprastai atsidėkoja aukomis – keliais JAV doleriais ar maistu. „Balyje tvyro labai stipri aura, to neįmanoma paaiškinti. Apie ką nors svajoti ten reikia labai atsargiai – norai pildosi“, – įsitikino Vaida. Penki JAV doleriai per dieną Balyje gali pasijusti milijonieriumi. 2 mln. rupijų stipendija keliskart pranoko vidutinį baliečio atlyginimą, siekiantį viso labo apie 500 tūkst. rupijų. Tačiau lietuvė svetimoje šalyje prabanga nesilepino, gyveno gana kukliai ir taupiai.

Balyje tvyro labai stipri aura, to neįmanoma paaiškinti. Apie ką nors svajoti ten reikia labai atsargiai – norai pildosi.

Vien namo nuomai kas mėnesį ji atseikėdavo 1 mln. rupijų – 100 JAV dolerių. Dar 50 JAV dolerių atriekdavo motorolerio nuomai. Likusios stipendijos dalies pragyventi nepakakdavo, todėl kiekvieną mėnesį papildomus 100 JAV dolerių Vaida išleisdavo iš asmeninių santaupų. „To visiškai pakakdavo, nes Balyje palyginti pigu. Litras benzino kainuoja apie 50 JAV dolerio centų. Sočiai papietauti galima už 1–2 JAV dolerius. Neišlaidaujant per dieną išsiversdavau su 5 JAV doleriais (13,5 Lt)“, – skaičiavo Vaida. Kilogramas mangų atsieina maždaug 1 JAV dolerį, kekė bananų – 0,5 JAV dolerio, užtat alus – gana brangus. Butelaitis kainuoja 2,5 JAV dolerio. Apie vyną iš viso tegalima pasvajoti – reikėtų pakloti net 20 JAV dolerių už butelį. Degtinė dar dukart brangesnė – 40 JAV dolerių. „Balyje gali gauti visko, ko nori – tik už atitinkamą kainą. Vietiniai alkoholio negeria, todėl jis toks brangus – kaip ir viskas, kas skirta tik turistams. O ir šiaip balto žmogaus kišenę stengiamasi kiek įmanoma išgręžti: jei galės, visur ir visada apmaus. Todėl reikia būti budriam, žinoti kainas ir derėtis. Pavyzdžiui, nueinu į turgų suknelės. Sako, 10 JAV dolerių. Išpučiu akis ir pareiškiu, kad duosiu 4. Šaukia: ne ne! Tada pasiūlau 5. Vėl aiškina, kad ne. Apsisuku ir einu sau, ir kaina staiga nukrinta iki 3 JAV dolerių. Kaip man tai patikdavo!“ – dar gyvais prisiminimais dalijosi Vaida. Dieviškas maistas dievų saloje Maistas Balyje vertas atskiro pasakojimo. Viskas ten valgoma su ryžiais, kitaip tariant, ryžiai pusryčiams, pietums ir vakarienei. „Nekalbu apie meniu turistams, kur pilna visokio vakarietiško šlamšto, pavyzdžiui, skrudintų bulvyčių ir pan.“ – atkreipė dėmesį Vaida. Ryžiai patiekiami su įvairiausiais priedais – jūros gėrybėmis, daržovėmis, soja, kiaušiniu ir t.t. Viskas, ką dedi į burną – iki ašarų aitru. „Tai puiki dezinfekcijos priemonė, nes ne viskas ruošiama laikantis higienos normų, kaip jas suprantame mes, europiečiai. Nepaisant to, nė karto neturėjau bėdų dėl skrandžio ar virškinimo“, – pasidžiaugė iššūkius mėgstanti mergina. Valgydama į Lietuvą importuojamus vaisius Vaida galvojo, kad mangai – tai žalios beformės peraugusios bulvės. „Tačiau Balyje atradau, kad tai – mėgstamiausias mano vaisius. Valgydavau kaip vakarienę, pagardindama kokosu, įmaišydama banano ar arbūzo“, – Indonezijos salos gėrybėmis mėgavosi pašnekovė. Bananai Balyje – tirpte tirpstantys burnoje. Didžiulės kekės mažų bananų, kurie skaniausi dar žali. „Jie nesivelia aplink gomurį kaip Lietuvoje. O kai jau pageltonuoja – per dieną ir supūva. Vaisių skyriuje ką tik praėjau pro mangų lentyną. Jau tiesėsi ranka paimti, bet, ne, pagalvojau, verčiau negadinsiu įspūdžio“, – šypsojosi Vaida. Gamtos kontrastai Adaptuotis prie Balio klimato reikia laiko. Iš pradžių karštis ir drėgmė labai vargina. Visą parą jautiesi kiaurai šlapias – prakaituoji nuo ryto iki vakaro. Apie 18 val. – jau beveik visiškai tamsu. Liūčių sezonu lietūs gali merkti kelias dienas iš eilės, vėjas toks, kad medžiai linksta iki žemės. „Negali iškišti nosies laukan. Iš pradžių erzindavo, tačiau po to susigyveni. Galvoji, ar aš galiu ką nors pakeisti? Ne. Vadinasi, susitaikai“, – filosofiškai

Apie vairavimą „Eismas Balyje – klaikus! Turi būti labai šaltų nervų, kad galėtum čia važinėti su motoroleriu. Prie mašinos vairo net aš sėsti nedrįsčiau. Esmė važiavimo tokia: sėdi ir važiuoji. Svarbiausia pypinti, jei lenki, jei pamatai per kelią bėgantį gaidį ar šiaip sau. Bet pypinti būtina! Jei tenka išvažiuoti kur nors toliau nuo savo kaimuko, visada patenki į didžiules spūstis, kuriose jokio streso. Važiuoja sau viena juosta milijonas motorolerių, kita – mašinos, kamazai ir... šiek tiek mažiau motorolerių. Tik labai blogai, kad tie kamazai labai smirdina, todėl oro užterštumas milžiniškas. Grįžus veidą visada būna nusėdęs juodulių sluoksnis. Automobiliai čia nėra labai populiarūs, bet jų yra. Daugiausia „Suzuki“ ir „Honda“. Mačiau tik du BMW ir du „Mitsubishi“, – įspūdžius apie vairavimo ypatumus Balyje liejo Vaida. nusiteikusi Vaida. Ji atkreipė dėmesį, kad pirmas įspūdis, atvykus į Balį – smarkiai nuviliantis. Šiukšlių kalnai, netvarka, chaotiškas eismas. Pietinėje salos dalyje vyrauja skardžiai ir uolos, augmenija skurdi, palmės – žemos ir apdžiūvusios. „Bet pasukus šiauriau ir kylant į kalnus atsiveria kerintys vaizdai: į dangų stiebiasi didžiulės palmės, akinamai žaliuoja ryžių plantacijos – ašaros ima tekėti nuo spalvos sodrumo“, – prisiminė Vaida. Žino vietą po saule Gyvendama Balyje Vaida tarsi neturėjo nieko, tačiau jautėsi turtingesnė nei gyvendama Lietuvoje. „Ten niekas nieko nebruka tau į galvą. Gali savaitę gromuliuoti vieną mintį, kol prieisi kokią nors išvadą“, – šyptelėjo mergina. Kurį laiką ji ieškojo atsakymo, kodėl vietos gyventojai ten šypsosi ir jaučiasi laimingi. Atrodo, rado: „Ten vis dar yra kastos: gimsti ir žinai savo vietą po saule. Nesidraskai, kad taptum kažkuo. Mes gi gimstame ir nežinome, kuo būsim. Todėl įdedam labai daug pastangų, kovodami dėl savęs, dėl ateities. Balyje žmonės, kad ir kokioje kastoje būtų gimę, mėgaujasi gyvenimu, nejausdami spaudimo būti kuo nors.“

38 | Virtuvė

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Naujausia Gruzijos vynų istorija

Kaip surenkamos fazanų ašaros Mykolas Vadišis, specialiai „15min“ iš Gruzijos

Gruzijoje yra daugybė vynuogynų ir vyndarių. Visi su savomis istorijomis ir savomis tradicijomis. Bet viena visai nauja gruziniško vyno istorija įdomi tuo, kad ją kuria atvykėlis iš Vakarų. Signagis – neoficiali vynais garsėjančio Gruzijos Kachetijos regiono sostinė. Pasakiško grožio, europietiškai sutvarkytas miestelis sulaukia vis daugiau turistų – juos masina autentiškai gaminami regiono vynai. Signagyje praveriame vyninės duris, virš kurių išraitytas pavadinimas „Fazano ašaros“. Židinio šiluma akmeninėje menėje išsklaido aplink klaidžiojančią drėgmę. Tiek kvapų ir spalvų, kad viskas iš pirmo žvilgsnio primena jaukią karaliaus virėjų menę užsnigtame kalnų mieste. Šioje vyno tvirtovėje šeimininkai mums atskleidžia, kuo ypatingos „Fazanų ašaros“. Atsigręžė į kokybę Viskas prasidėjo nuo amerikiečių dailininko Johno Wurdemano, kurį teptukas daugiau nei prieš 15 metų atvedė į Niko

Iki šiol Kachetijoje kiekviena giminė turi vyno rūsį. B.Tilmantaitės nuotr.

Pirosmanio gimtinę. Romantiškasis tapytojas ramiame pasaulio kampelyje piešė saulėlydžius ir vynuogynus, kol vieną vakarą jį užkalbino Gela – nuoširdus gruzinas vyndarys, kurio aštuonios giminės kartos Kachetijoje gamina vynus. Taip tapytojas, dešimtmetį piešęs vynuoges, 2005 m. pats pradėjo kartu su vietiniais gaminti vyną. Taip jau sutapo, kad iškart po šio amerikiečio žingsnio, 2006 m., Gruzijos vynams

Archeologai tikina, kad Gruzija yra pirmoji šalis pasaulyje, prieš 8 tūkst. metų pradėjusi gaminti vyną.

Rusija paskelbė embargą. Tai privertė vietinius vyndarius koncentruotis ne į masinę pigių vynų gamybą, bet atsigręžti į kokybę, tradicijas ir autentišką, tūkstantmečius atlaikiusį Gruzijos vyno skonį. Kaip tik čia Johno ir Gelos naujieji vynai rado sau nišą. Nedideliais kiekiais surenkamos vynuogės, tradicinis gamybos būdas ir išskirtinis skonis privertė iš pasitenkinimo čepsėti net pasaulyje pripažintus vyno ekspertus.

Virtuvė | 39

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Ką gruzinams reiškia vynas Tbilisyje aukštai ant kalno stovinti Gruzijos Motinos skulptūra rankose laiko du Gruzijos simbolius. Daugelis gruzinų, žvelgdami į šią skulptūrą, tikriausiai jaučiasi panašiai kaip lietuviai, išvydę krepšinio kamuolį. Vienoje rankoje indas vyno – svečiams sutikti, kitoje kardas – priešams kirsti. Tai dvi pagrindinės juostos, kuriomis perrišta ši nedidelė Kaukazo šalis. Patys gruzinai tiki, kad būtent dėl vyno ir savo švenčių jie gavo tokį pasakiškai gražų gamtos kampą iš Dievo. Viena žymiausių legendų pasakoja, kad kai Dievas tautoms dalijo žemes, gruzinai linksminosi savo suproje (užstalės šventė su vynu, tostais ir valgiu, – aut. past.) ir pavėlavo į dalybas. Vis dėlto Dievas pasigailėjo gruzinų dėl šių linksmo būdo ir atidavė kalnų bei gamtos grožio pilną žemę, kurią buvo pasilikęs sau. Vynas šiose žemėse pradėtas gaminti 6–5 tūkst. pr. Kr. Iki šiol Kachetijoje kiekviena giminė turi vyno rūsį, kuriame brandina savo rankomis spaustas vynuogių sultis. Net vargingiausia šeima pastalėje laiko kelias talpas vyno. Be vyno neįsivaizduojamos religinės šventės ir apeigos, vestuvės ir laidotuvės, gimtadieniai ir paprasti pasisėdėjimai vakare.

Ilgai neteko laukti, ir brangūs vynai pradėjo keliauti į Skandinavijos šalis, Prancūziją. Jų galima paragauti ir Tbilisyje, tačiau pagrindinė tvirtovė lieka čia – Signagyje. O vyno unikalumą įkūnija jo vardo atsiradimo istorija. Unikalus vardas Sugalvoti gerą pavadinimą naujam vynui nėra lengva. Ilgai jo ieškojo ir Johnas. O kai viltis surasti tinkamą pavadinimą buvo jau išblėsusi, jis tarsi pats susirado amerikietį vyndarį. Gilindamasis į Kachetijos vynų tradicijas naujasis vyndarys kartą apsilankė pas vietinius senolius. Vienas jų pasivedė amerikietį

į rūsį, išsitraukė stiklą, pripildė jį vynu ir paklausė: „Ką tau primena šis skonis?“ Gerai išlaikytas, sodrus, unikalus gruziniškas vynas nustebino amerikietį, o šio vyno šeimininkas pasufleravo: „Ar skonis nepanašus į fazano ašaras?“ Johnas tik nusišypsojo. Skonis iš tiesų unikalus kaip karališko Kachetijos regiono paukščio ašaros – jį sumedžioti pasiseka ne kiekvienam, juo labiau surinkti ašaras. Taip pavadinimas kartu su etikete ir prilipo prie butelio. „Fazanų ašaros“ simbolizuoja ne tik naują Gruzijos vynų istorijos etapą, tačiau ir kokybę. Vis dėlto ši kokybė neatsirado per penkerius ar šešerius metus. Ir netgi ne per kelis šimtmečius. Archeologai

„Fazanų ašaros“ simbolizuoja ne tik naują Gruzijos vynų istorijos etapą, tačiau ir kokybę.  

tikina, kad Gruzija yra pirmoji šalis pasaulyje, prieš 8 tūkst. metų pradėjusi gaminti vyną. Čia kaip kinų medicina – negali nesižavėti ir netikėti, kai prisilieti prie šitiek metų patirties. Nededa cukraus „Štai... gruzinai jį vadina „Juoduoju“, – tamsų skystį taurėje pateliūskuoja vienas iš J.Wurdemano vynininkų ir šiek tiek praskleidžia „Fazano ašarų“ vynų gamybos virtuvės užuolaidas. – Tai pats rimčiausias vynas, kokį mes gaminame. Jis sodrus, tirštas, natūralios struktūros. Jo paslaptis – vynuogių odelės, kurios kartu su sultimis palaikomos lygiai keturias savaites. Per tą

laiką vynas iš odelių ištraukia visas jų savybes ir spalvą.“ O pati pagrindinė Signagio vynų savybė – natūralumas. Į šiuos gruziniškus vynus nededami jokie priedai ar cukrus. Kvapai ir skoniai gaunami šalia vynuogių auginant kitus medžius – abrikosus, persikus, slyvas, nuo kurių vynuogės šaknimis ir perima aromatą. Nededant cukraus daugelis Gruzijos vynų yra sausi, „kertantys“ į liežuvį savo rūgštele, kvepiantys natūralių vynuogių aromatais. Tai vienas esminių įspūdžių, pasiliekančių atmintyje paragavus ir Johno pagaminto Juodojo vyno. Užsk. Nr. 304633

Vilkmergės alaus darykla gaivins 18 a. aludarystės tradicijas Į šalies alaus rinką sugrįžo atsinaujinęs alaus prekės ženklas – Vilkmergės alus. Pasak aludarių, kartu su šiuo alumi Vilkmergės alaus darykla atkuria savo krašto aludarystės tradicijas, kuriomis dabartinė Ukmergė garsėjo miesto klestėjimo laikotarpiu 18-ame amžiuje. „Alaus pasiūla Lietuvoje yra gana didelė, tačiau matome nišą ieškantiems išskirtinio, įdomesnio skonio, gurmaniško alaus – tokie vartotojai anksčiau neretai rinkdavosi užsieninį mažų gamintojų alų. Manome, jog juos turėtų patraukti mūsų mažoje darykloje kruopščiai, nedidelėmis partijomis ir pagal senąsias aludarystės tradicijas gaminamas Vilkmergės alus. Jis, kaip ir garsiųjų Belgijos vienuolynų alus, daromas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, tai yra vadinamasis elio tipo alus – sodraus, turtingo, išskirtinio skonio,“ – sakė „Vilkmergės alaus“ vadovas Ramūnas Blazarėnas. Pasak jo, kaip ir miesto klestėjimo laikais XVIII a., kai miesto teises gavusioje Vilkmergėje būrėsi aludarių gildijos, Vilkmergės alus verdamas iš vandens, salyklo ir apynių, gaminamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, brandinamas rūsiuose horizontaliose talpyklose ir nepasterizuojamas. Kartu su senuoju gamybos būdu, Vilkmergės darykla atgaivina ir to meto Lietuvoje paplitusį talpos matą – senąją lietuvišką kvortą. Mažosios da-

ryklos alus bus pilstomas į tamsaus storo stiklo pusės kvortos butelius – 0,41 litro. Pasak alaus eksperto prof. Lino Čekanavičiaus, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ilgą laiką dominavo būtent paviršinės fermentacijos alus – elis (ang. „ale“). „Skirtingai nei lageris, elis rauginamas šiltai, dėl to fermentacija vyksta sparčiau. Fermentacija aukštesnėje temperatūroje suteikia alui turtingesnį aromatą ir skonio kompleksiškumą. Elis paprastai yra sodresnio skonio nei apatinės fermentacijos alus. Geros kokybės elio paragauti verta tiems, kurie mėgsta eksperimentuoti ir atrasti

įdomesnius, netradicinius alaus skonius,“ – pasakojo L. Čekanavičius. Vilkmergės aludariai kartu su aludarystės tradicijomis ketina puoselėti ir alaus kultūrą. „Vilkmergės alus – tai alus skirtas skanauti, todėl kartu gaivinsime ir alaus gėrimo kultūrą: kaip alus turi būti ragaujamas, patiekiamas, derinamas, pasakosime apie jo rūšis. O mūsų įsipareigojimas kiekvieną alaus kvortą išvirti tik aukščiausios kokybės iš vandens, salyklo bei apynių yra net įspaustas ant kiekvieno mūsų butelio,“ – sakė R.Blazarėnas. Pasak jo, aukštos kokybės pagal 18 a. tradicijas paga-

mintas alus turėtų tapti ir geromis lauktuvėmis iš Lietuvos, reprezentuojančiomis aukštą šalies aludarių lygį. Pažymėdama senajam Lietuvos miestui svarbią datą – 1792 metus, kai Vilkmergei (dabartinei Ukmergei) buvo suteikta LDK kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto privilegija, o mieste ėmė klestėti įvairūs amatai ir burtis gildijos, Vilkmergės alaus darykla išleido partiją išskirtinių butelių. Pirmieji 1792 kolekciniai buteliai pažymėti specialiais numeriais. Tikimasi, kad ilgainiui šie pusės kvortos buteliai įgis kolekcinę vertę.

40 | Gazas.lt

„Benz 25/55PS“

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

„Delauney-Belleville 12 CV“

„Fiat 519“

K serijos „Lincoln“

Lietuvos prezidentų automobiliai Lietuvos prezidentų automobilių istorija prasidėjo 1919-aisiais. Tuomet lietuviai daugumą įrankių – ginklus ar automobilius – įsigydavo iš karą pralaimėjusios Vokietijos kariuomenės, kuriai rūpėjo kuo greičiau visko atsikratyti ir grįžti į gimtinę. Tomas Digaitis t.digaitis@15min.lt

automobiliu naudojosi prezidentai Antanas Smetona ir Aleksandras Stulginskis.

Tokiu būdu buvo įsigytas pirmasis prezidentinis automobilis – „Benz 25/55PS“ su keturių cilindrų 6,3 l darbinio tūrio varikliu. Atviras šešiavietis automobilis turėjo trejas duris – vienas dešinėje pusėje ir dvejas kairėje. Vairavimo prietaisai buvo sumontuoti išorėje, todėl vairuotojas durelių neturėjo. Ant kairiųjų užpakalinių durelių buvo nupieštas Vytis, Lietuvos vėliavos buvo įtaisytos ant priekinių sparnų. Šiuo

Išrankusis A.Smetona A.Stulginskio prezidentavimo laikotarpiu buvo įsigytas naujesnis prancūziškas „Delauney-Belleville 12 CV“. Penkiavietis taip pat atviras automobilis tarnavo drauge su pirmuoju „Benz“. Juo naudojosi ir trečiasis Lietuvos prezidentas – Kazys Grinius. Į Lietuvos prezidento postą grįžęs A.Smetona nurodė nupirkti naujesnį

Skaičius

150

km/val.

Tokiu greičiu galėjo lėkti A.Smetoną vežiojęs limuzinas.

automobilį. Taip į Lietuvą atkeliavo „Fiat 519“. Šis automobilis, skirtingai nei pirmi du, jau turėjo ištaigingą uždarą kėbulą. Vėliau A.Smetona, pasak šaltinių, įkalbėtas prezidentienės, itališką limuziną pakeitė amerikietišku K serijos „Lincoln“. Šis ilgas, sunkus ir galingas automobilis labai

tiko prezidentui. Jo kėbulas nebuvo standartinis, o 1934 metais pagal užsakymą pagamintas vienoje iš madingų to laiko kėbulų dirbtuvių. Iki 150 km/val. įsibėgėjantis automobilis buvo lengvai šarvuotas. Net vairuotoją ir prezidentą skyręs stiklas buvo neperšaunamas. Istorinių automobilių klubo žiniomis, iki šios dienos neišliko nė vieno iš išvardytų Lietuvos prezidento automobilių. Kukli dabartis Po nepriklausomybės atkūrimo tuometinis šalies vadovas Vytautas Landsbergis, ėjęs Aukščiausiosios Tarybos vadovo pareigas, važinėjo paveldėtu „Čaika M14“. Šį Sovietų Sąjungoje pagamintą limuziną pakeitė paaukotas modernesnis vokiškas automobilis „Opel Senator“. Prailgintas ir šarvuotas automobilis vežiojo Lietuvos vadovą tol, kol jį pakeitė

Gazas.lt | 41

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

JAV prezidentų kadilakai JAV prezidentai dažniausiai rinkosi prabangius „Cadillac“ modelius. 1938 m. prezidento administracija užsakė du identiškus „Cadillac“ kabrioletus, kuriuos pavadino tų laikų didžiausių laivų pavadinimais: „Queen Mary“ ir „Queen Elizabeth“. Jie buvo milžiniški – net 6,5 metrų ilgio ir svėrė net 3,5 tonos. Abu automobiliai buvo aprūpinti nedideliu ginklų arsenalu, radijo ryšiu ir nepriklausomai veikiančiais generatoriais. Šie du kabrioletai reprezentaciniams tikslams buvo naudojami net trijų prezidentų poreikiams: F.D.Roosevelto, Harry S.Trumano ir Dwighto D.Eisenhowerio kadencijų metu.

D.Grybauskaitė važinėja senstelėjusiu S klasės „Mercedes-Benz“. I.Gelūno nuotr.

W126 kėbulo „Mercedes-Benz“ automobilis. Juo iš pradžių važinėjo V.Landsbergis, o vėliau – Algirdas Brazauskas. Šis šarvuotas automobilis šiuo metu priklauso verslininkui Robertui Dargiui. Prezidento A.Brazausko kadencijos metu į Lietuvą atvyko du nauji „Audi V8 Lang“ limuzinai. Vienas teko prezidentui, kitas – tuometiniam premjerui Gediminui Vagnoriui. Šis galingas vokiškas automobilis prezidentūroje tarnavo kol jį pakeitė naujesnio modelio tos pačios markės automobilis – „Audi A8 Lang“. Automobilių

kolekcininkas Stasys Brundza pasakojo jį matęs pastatytą prie „Maxima“ parduotuvės – jaunas vyriškis jį įsigijo aukcione ir sėkmingai eksploatuoja iki šiol. Vėlesni Lietuvos prezidentai išrankumu automobiliams nepasižymėjo. Valdas Adamkus, išbandęs prailgintą 7-os serijos BMW, vėliau persėdo į S klasės „MercedesBenz“ automobilį. Šio modelio automobiliu naudojasi ir dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos apsaugai norėtųsi naujesnio ir patikimesnio automobilio, bet kol kas tokiam pirkiniui nėra pinigų.

Ronaldo Reagano administracija 1983 m. užsakė iš karto du limuzinus – „Cadillac Fleetwood“ ir „Cadillac Fleetwood Broubham“. Siekiant išlaikyti paslaptį, kaip jie apsaugoti, prezidentų limuzinai niekada nebuvo naudojami kokiems nors kitiems tikslams.

Nuo 1993 m. JAV prezidentų administracijos ėmė naudoti originalius automobilius. Iki to laiko automobiliai buvo perdaromi iš standartinių. Dabar naudojamas Baracko Obamos limuzinas (nuotr.), kurį apsauga vadina „Cadillac One“, pagamintas 2009 m. Jis taip pat išoriškai kiek primena standartinius šio gamintojo automobilius, tačiau ne daugiau. Automobilio techninių detalių niekas neatskleidžia, jos žinomos tik nedidelei grupei inžinierių, tačiau įvairių spėliojimų ir hipotezių – begalės. Šio automobilio šarvai siekia 20 cm, jie gali atlaikyti nedidelio raketinio sviedinio smūgį, automobilio salonas nebijo cheminės dujų atakos, automobilio stiklas atsidaro tik vienas, jis – net 7,5 cm storio. Automobilis varomas 6,5 l dyzeliniu varikliu, jis pasiekia maksimalų 100 km/val. greitį per 15 sekundžių, tačiau greičiau nei 100 km/val. važiuoti negali.

42 | Skelbimai

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

IT kodas | 43

15min • 2012 m. balandŞio 13 d.

Elektroninis sportas merdi Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Daugeliui kompiuteriniai Ĺžaidimai tÄ—ra hobis ar atsipĹŤsti leidĹžianti pramoga. TaÄ?iau pasaulyje yra ĹžmoniĹł, kurie Ĺžaisdami uĹžsidirba pragyvenimui. Deja, lietuviai apie tai gali tik pasvajoti. Jau keliolika metĹł ÄŻvairiose ĹĄalyse nuolat vyksta tarptautinÄ—s e. sporto ĹžaidynÄ—s ar atskirĹł ĹžaidimĹł Ä?empionatai, kuriĹł laimÄ—tojai namo parsiveĹža nuo keliĹł deĹĄimÄ?iĹł iki keliĹł ĹĄimtĹł tĹŤkstanÄ?iĹł JAV doleriĹł. Beje, bĹŤtent pernai buvo laimÄ—tas didĹžiausias prizas e. sporto istorijoje: ĹžaidimÄ… „DOTA 2“

A.Rumiancevas: „TikÄ—tina, kad naujos e. sporto tendencijos atvers duris mĹŤsĹł ĹžaidÄ—jams ÄŻ uĹžsienÄŻ, kur jie galÄ—s varĹžytis individualiai ar prisijungdami prie tarptautiniĹł komandĹł.“

pristatanÄ?iame turnyre komanda iĹĄ Ukrainos laimÄ—jo 1 mln. JAV doleriĹł. PerĹžvelgus ÄŻvairiĹł Ä?empionatĹł lyderiĹł sÄ…raĹĄus uĹž akiĹł nuolat kliĹŤna PietĹł KorÄ—jos, JAV, PrancĹŤzijos, Vokietijos, Skandinavijos ĹĄaliĹł vÄ—liavos. Rasti komandĹł iĹĄ Baltijos ĹĄaliĹł – tikras iĹĄĹĄĹŤkis. AtgrasĹŤs stereotipai Lietuviai tarptautiniuose turnyruose reikĹĄmingesniĹł laimÄ—jimĹł nÄ—ra pasiekÄ™, mat mĹŤsĹł ĹĄalyje e. sportas merdi. Tokia situacija susiklostÄ— dÄ—l to, kad lietuviai e. sportu aktyviau pradÄ—jo domÄ—tis tik prieĹĄ maĹždaug deĹĄimtmetÄŻ, kai pasirodÄ— Ĺžaidimai „Counter Strike“, „Quake“, „Starcraft“ ir kt. Taigi pasaulyje kylant e. sporto populiarumo bangai, lietuviai dar tik merkÄ— kojas ÄŻ vandenÄŻ. „Nors ĹĄiandien turime geriausiÄ… internetÄ…, mes jÄŻ gavome palyginus vÄ—lai, o pati vaizdo ĹžaidimĹł kultĹŤra pas mus pavÄ—lavo ir iki ĹĄiol atsilieka geru deĹĄimtmeÄ?iu. Tai turÄ—jo daug ÄŻtakos visuomenÄ—s poĹžiĹŤriui. Nors pastaraisiais metais ĹžaidimĹł kultĹŤrai pavyko atsikratyti kai kuriĹł stereotipĹł, iĹĄ esmÄ—s e. sportas pas mus vis dar svetimas, sunkiai suvokiamas, siejamas su vaikĹł Ĺžaidimais ir ĹžmonÄ—mis, neturinÄ?iais gyvenimo“, – pastebÄ—jo ĹžaidimĹł apĹžvalgininkas ArtĹŤras Rumiancevas. ProfesionalĹł nÄ—ra DÄ—l ĹĄiĹł ir kitĹł prieĹžasÄ?iĹł Lietuvoje susiformavo uĹždara e. sportininkĹł bendruomenÄ—, kuri tarsi gÄ—dijosi savo statuso ir nesiekÄ— savo veiklos populiarinti. Dabar kompiuteriniĹł ĹžaidimĹł entuziastĹł Lietuvoje pilna, bet profesionalĹł beveik nÄ—ra. „Nenoriu menkinti ĹžaidÄ—jĹł ÄŻgĹŤdĹžiĹł – yra labai gerai ĹžaidĹžianÄ?iĹł ĹžmoniĹł. TaÄ?iau jie neturi kitĹł e. sportininkams bĹŤdingĹł atributĹł – disciplinos, vadybos, organizuotumo ir aiĹĄkiai uĹžsibrÄ—ĹžtĹł siekiĹł. TodÄ—l pas mus vis dar stipri ĹžaidÄ—jĹł, komandĹł ir net paÄ?iĹł disciplinĹł kaita. Tai sukelia galybÄ™ smulkiĹł, uĹždarĹł konfliktĹł, o ĹĄie ÄŻneĹĄa neapibrÄ—ĹžtumÄ…, kuris atbaido tiek potencialius rÄ—mÄ—jus, tiek ĹžiĹŤrovus“, – kalbÄ—jo A.Rumiancevas. Visgi jis viliasi, kad situacija netrukus gali smarkiai pasikeisti. Norint, kad tai ÄŻvyktĹł,

Ĺ˝.Adomaitis: „Lietuvoje didĹžiausia problema yra turnyrĹł susiskirstymas ÄŻ grupes. Vos ne kiekvienas nori turÄ—ti savo organizacijÄ…, kuri rengtĹł ĹžaidimĹł turnyrus.“

e. sportininkai turÄ—tĹł susivienyti ir pakeisti poĹžiĹŤrÄŻ ÄŻ tai, kuo jie uĹžsiima. „Svarbiausia – ÄŻkurti organizacijÄ…, bet iki ĹĄiol kiekvienÄ… bandymÄ… kaĹžkÄ… kurti lydÄ—jo skandaliukai ir visi iĹĄsivaikĹĄÄ?iodavo savo keliais. Nesutarimai neiĹĄvengiami visame sporte, taÄ?iau daugumoje VakarĹł ar Skandinavijos ĹĄaliĹł yra kaĹžkoks juridinis kĹŤnas, kuris organizuoja turnyrus ir ÄŻ kurÄŻ gali remtis ĹžaidÄ—jai, – sakÄ— A.Rumiancevas. – Kitas dalykas – pats poĹžiĹŤris. Kiekvienas ĹžaidÄ—jas privalo suvokti, kad uĹž juos niekas Ä?ia nieko nekurs. PergalÄ—s ar ÄŻgĹŤdĹžiai yra gerai, taÄ?iau greta to bĹŤtina pasirĹŤpinti vadyba ir disciplina, paĹžvelgti ÄŻ savo veiklÄ… profesionaliai.“ Ketina susivienyti Kad lietuviams e. sportininkams kojÄ… kiĹĄa visuomenÄ—s nusistatymas bei organizuotumo stygius, pripaŞįsta ir e. sporto svetainÄ—s

E. sporto iĹĄtakos Elektroninio sporto iĹĄtakos siekia 1980-uosius, kai prasidÄ—jo masinÄ— vaizdo ĹžaidimĹł gamyba. Augant ĹžaidimĹł pasiĹŤlai ir populiarumui, varĹžyboms skirta vis daugiau dÄ—mesio: nedideli entuziastĹł susibĹŤrimai virto masiniais renginiais su didĹžiuliais priziniais fondais. Pirmas reikĹĄmingas e. sporto pakilimas buvo 1998–2005 m., kai rinkoje atsirado iki ĹĄiol ĹĄlovinami Ĺžaidimai „StarCraft“, „Counter Strike“, „Quake“ ir kt. „Tai Ĺžaidimai, patekÄ™ ÄŻ tobulos simbiozÄ—s ciklÄ… su varĹžybĹł kultĹŤra – jie paklojo pamatus e. sporto aukso amĹžiui ir tĹŤkstanÄ?iams ÄŻvairiausiĹł turnyrĹł. TapÄ™ pripaĹžinta sportine disciplina jie gavo ir savotiĹĄkÄ… sÄ—kmÄ—s garantÄ…. Visi jie ĹžaidĹžiami ir ypaÄ? gerbiami iki ĹĄiĹł dienĹłâ€œ, – pastebÄ—jo A.Rumiancevas. VÄ—liau pasaulinÄ— e. sporto banga kurÄŻ laikÄ… buvo nuslĹŤgusi, taÄ?iau dabar, pasaulinei ekonomikai atsigaunant, augant interneto skvarbai ir tobulÄ—jant technologijoms, e. sportas ÄŻgauna antrÄ… kvÄ—pavimÄ…. DidÄ—ja parama tarptautiniams e. sporto turnyrams, taip pat vyksta vis daugiau atskirĹł ĹžaidimĹł Ä?empionatĹł, kuriĹł laimÄ—tojai kiĹĄenes papildo ÄŻspĹŤdingomis sumomis pinigĹł.

Ltgaming.lt atstovas Ĺ˝ydrĹŤnas Adomaitis. TodÄ—l jis kartu su bendraminÄ?iais nusprendÄ— ÄŻkurti Lietuvos elektroninio sporto organizacijÄ…, kuri taptĹł ĹĄalies e. sporto ĹĄerdimi. „Manau, kad e. sportas dar iĹĄkils. Gal pasaulinio lygio nepasieksim, bet apskritai glaudĹžiau bendraudami tarpusavyje pakilsime aukĹĄÄ?iau, nei buvome iki ĹĄiol“, – vylÄ—si Ĺ˝.Adomaitis. Jo skaiÄ?iavimu, ĹĄalyje gali bĹŤti bent keli tĹŤkstanÄ?iai ÄŻvairiĹł ĹžaidimĹł mÄ—gÄ—jĹł, kurie dalyvauja turnyruose. TaÄ?iau kadangi juos organizuoja kas nori, ĹžaidÄ—jai iĹĄsibarsto po skirtingus kampelius maĹžomis grupÄ—mis, o iĹĄties profesionali komanda taip ir nesusiburia.

.DVLUNDLSVSUHQGÄ?GXMĹ€WHUPLQDOROLNLPĉ" Ă….DLP\QDLOHQNDLNHWLQRDWLGDU\WLWHUPLQDOĉ PVLHNGDPLWXUÄ?WLDOWHUQDW\YĉUXVLĂĽNĹ€GXMĹ€WLHNLPXL WDÄ€LDX SURMHNWDV SDW\UÄ? Ă€DVNR NDGDQJL LĂĽ .DWDUR XçVDN\WRV GXMRV SDVLURGÄ? QH WLN EUDQJHVQÄ?V QÄ? YLHQD ÄšPRQÄ? QHSDQRUR SDVLUDĂĽ\WL LOJDODLNLĹ€ WLHNLPR NRQWUDNWĹ€*DOĹ€JDOHSDDLĂĽNÄ?MRMRJWRVGXMRV\UDSHUQHO\J NDORULQJRV WRGÄ?O QHWLQND FKHPLMRV SUDPRQHL Ă…0XPV UHLNLD QXPDW\WL YLVXV ÄšPDQRPXV SDYRMXV WRGÄ?ONXUNDVVYDUELDXSDVLUÄşSLQWLGXMĹ€XçVDN\PXR QHODLYRSLUNLPXNXULVJDOLWDSWLGLGçLXOHQDĂĽWD/LHWXYRVJ\YHQWRMDPV´²NDOEÄ?MR%9Ä?VDLWÄ? 6SDXGRV NRQIHUHQFLMRMH GDO\YDYÄ’V NODLSÄ?GLHWLV $OR\]DV.DçGDLOHYLÄ€LXVJLQGDPDVNODLSÄ?GLHÄ€LĹ€LQWHUHĂ…0HV VXVNDLÄ€LDYRPH NDG JUXELDL GXMĹ€ WHUPLQDOR VXVDWNUHLSÄ?GÄ?PHVÄšNDGGXMĹ€WHUPLQDOĉQXPDWRPD SURMHNWDV NDLQXRV PRNHVÄ€LĹ€ PRNÄ?WRMDPV DSLH  POUGOLWĹ€LUWDLGDUQHSDEDLJD´²6HLPHY\NXVLRVWDW\WLNODLSÄ?GLHÄ€LĹ€SDQRVÄ?MH²PHWUĹ€LNLSLUPĹ€MĹ€ J\YHQDPĹ€MĹ€QDPĹ€.ODLSÄ?GRV6PHOWÄ?VNYDUWDOH MH VSDXGRV NRQIHUHQFLMRMH NDOEÄ?MR /6'3 IUDNFLMRV Ă…$ĂĽ SULNODXVDX WDL NODLSÄ?GLHÄ€LĹ€ JUXSHL NXULDL QDUÄ?%LUXWÄ?9Ä?VDLWÄ?-LEDLPLQDVLNDGSRPHWĹ€ NHOLD GLGHOLĹ€ DEHMRQLĹ€ 'XMĹ€ WHUPLQDOR VWDW\ED SULH ODLYRQXRPRVSULUHLNVSDSLOGRPĹ€LĂĽODLGĹ€QHVSDJDO VXWDUWÄš QXPDW\WD WDQNODLYÄš QXVLSLUNWL .LHN WDL NDGWDL\UDNRPHUFLQÄ?SDVODSWLV$QRW6HLPRQDUÄ?V .LDXOÄ?V 1XJDURV $EHMRQHV GÄ?O ĂĽLR SURMHNWR VXVWLSNDLQXRV/LHWXYDLQHJDOÄ?MRVXçLQRWLQHW6HLPRHNR- SLUPLDXVLDUHLNÄ?MRSDVLUDĂĽ\WLVXWDUWÄšGÄ?OGXMĹ€RWLN ULQD QXRODWLQLDL NODLSÄ?GLHÄ€LĹ€ VNXQGDL GÄ?ONYDSĹ€9DGLQDVLĂ….ODLSÄ?GRVQDIWD´QHJHEDQWLYLVLĂĽNDLVDXJLDL QRPLNRVNRPLWHWRQDULDLNXULHPVEXYRSDVDN\WD SDVNXLSLUNWLODLYĉ 6XVN\VWLQWĹ€ JDPWLQLĹ€ GXMĹ€ WHUPLQDOR 6*'  SRYHLNLR DSOLQNDL YHUWLQLPDV GDU QHDWOLNWDV NUDWRPDVL VWUDWHJLQLR SDVHNPLĹ€ DSOLQNDL YHUWLQLPR R Ă….ODLSÄ?GRV QDIWDÂľ 6*' SURMHNWR RUJDQL]DWRULXV  NXULRV GDEDUWLQH YHLNOD WHUĂĽLDQW XRVWDPLHVWÄšVSHFLĂ€QLDLVNYDSDLV\UDQHSDWHQNLQWL NODLSÄ?GLHÄ€LDLMDXSHUNDGXMĹ€WDQNODLYÄš²WDOS\NOĉ QRUV LNL ĂĽLRO QÄ?UD SDNDQNDPDL SDVNDLÄ€LXRWD NRNV EXV VXVN\VWLQWĹ€ GXMĹ€ SRUHLNLV -DX GDEDU DLĂĽNXNDGSURMHNWDVYÄ?OXRMDLUWHUPLQDODVWLNUDL QHSUDGÄ?VYHLNWLP

HNVSORDWXRWLQDIWRVWHUPLQDORNODLSÄ?GLHÄ€LĹ€SDQRVÄ?MH NXULDGDUYLHQĉUL]LNLQJĉREMHNWĉ3DW\VSULSDçLQGDPL 3$9H NDG VDXJLDX REMHNWĉ VWDW\WL %ÄşWLQJÄ?MH EHW HNRQRPLĂĽNDLQDXGLQJLDX².ODLSÄ?GRVXRVWH´²VDNÄ? $.DçGDLOHYLÄ€LXV %XYXVLR$SOLQNRVPLQLVWHULMRVVHNUHWRULDXV$UY\GR 9DLWNDXVWHLJLPXN\ODDEHMRQLĹ€GÄ?OSURMHNWRVNDLGUXPRQHVLNLĂĽLROQÄ?UDSODQRQÄ?UDDWVDNLQJĹ€Y\NG\WRMĹ€ QHVXSODQXRWRVOÄ?ĂĽRVĂ…6DNRPDNDGĂ….ODLSÄ?GRVQDIWD´WXUÄ?VÄšSURMHNWĉLQYHVWXRWLPLOLMRQXVOLWĹ€.\OD SDJUÄšVWDVNODXVLPDVNDLSYLVDWDL\UDVXVNDLÄ€LXRWD" -HLJXLU\UDSDVNDLÄ€LDYLPDLDSLHMXRVQLHNDVQHWXULLQIRUPDFLMRV0LQLVWUDVQHDWVDNRQHWÄšSDWHLNWXVNODXVLPXV ,ĂĽ NXU .ODLSÄ?GRV QDIWD JDXV WRNLDV OÄ?ĂĽDV"´ ² NODXVÄ? $9DLWNXV -R WHLJLPX Ă….ODLSÄ?GRV QDIWD´ QHGLVSRQXRMDWRNLRPLVOÄ?ĂĽRPLVLUMĹ€WLNUDLQHWXUÄ?VLNL PHWĹ€äLHLUNLWLQHLĂĽVSUÄ’VWLNODXVLPDLJXOVDQW EÄşVLPRV9\ULDXV\EÄ?VSHÄ€LĹ€ 6HLPR/6'3IUDNFLMRVDWVWRYÄ?VSDXGDL $XNVÄ?.RQWULPLHQÄ? UĹžsk. Nr. 304576

46 | Laisvalaikis

Horoskopai

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Kryžiažodis

Avinams kitą savaitę verta drąsiai imtis naujų projektų, nors tam ir prireiks papildomų pastangų. Darykite viską, kad įrodytumėte savo požiūrio teisingumą.

Jaučiai turėtų daugiau dėmesio skirti giminėms ar šiaip artimiems žmonėms. Išklausykite juos, net jei jie kalba tik apie savo išgyvenimus.

Dvyniai turi pasistengti išnaudoti galimybę palypėti tarnybos laiptais, kadangi kita savaitė tam bus palanki. Tikėtina, kad į jus bus atkreiptas dėmesys.

Vėžiai kitą savaitę išmėgins savo jėgas naujoje srityje. Jeigu imsitės darbo, kurio iki tol nedirbote, problemų nebus. Svarbiausia – neišsigąskite to, kas nauja.

Liūtams apdairumas ir blaivus protas padės išvengti povandeninių uolų ir niekais paversti visas nedraugų intrigas. Kontaktai leis pasiekti profesinės veiklos laimėjimų.

Mergelėms prasideda laikotarpis, tinkamas tarnybiniams klausimams spręsti. Galite susipažinti su įtakingais žmonėmis, kurie vėliau teiks jums vertingą pagalbą.

Svarstyklėms pavyks nustebinti aplinkinius neregėtu jėgų antplūdžiu. Nors mažos išdaigos gali paįvairinti šiokiadienius – pasistenkite neįskaudinti artimų žmonių.

Skorpionas gali drąsiai tikėtis pelno, jeigu jam padės draugai ir giminės. Su jų pagalba reikalai bus lengvai tvarkomi, finansinės problemos pasitrauks į antrą planą.

Šauliams kita savaitė suteiks galimybę būti pamatytiems ir išgirstiems. Su darbu susiję reikalai bus sėkmingai sutvarkyti – ankstesni konfliktai bus sureguliuoti. Parengė žurnalo „Oho“ redakcija gyvenimo permainų. Jeigu turite priimti atsakingą sprendimą ir nesiryžtate to padaryti, pasitarkite su artimaisiais.

Vertikaliai: Aristokratai. Van. Krabai. Prusti. Agitatorius. Retą. Basi. Utena. Bites. Inana. Isė. Nasiko. Ošė. Avinus. Ar. Nis. Sangr. Ūminės. Vila. Niasas. Ikas. Sakalas. Op. Paganas. „Iliada“. Du. Asisuk. Asiansas.

Ožiaragiams kita savaitė žada asmeninio

Vandeniai turėtų išanalizuoti savo gy-

Spręskite apie juos ne pagal impulsyvius ir neatsargius poelgius, o pagal tai, kokie jie buvo iki šiol.

Pažymėtuose langeliuose:

ŠERNAI

Žuvys naujai pažvelgs į savo bičiulius.

Horizontaliai: Arabiški. Raganė. Liga. Ibisa. Akas. Satinas. Ani. Atia. Avansas. Tu. Ini. Su. Klotingas. Resursai. Kapinės. Akla. Trua. Ūsais. Aus. Nam. Lai. Šis. Barikada. Tris. San. Vietinės. Tekis. Oda. In. Ąsos. Opus.

venimo įvykius. Kita savaitė bus tinkamiausias metas apmąstymams, ką galima pakeisti į gerąją pusę.

Laisvalaikis | 47

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Anekdotai Seržantas apžiūrinėja pianiną ir sako naujokams: – Kas iš jūsų bent kiek nutuokia apie muziką? Keli kareiviai pakelia rankas. – Puiku, pianiną į devintą aukštą nešite jūs.

sudoku Lengvas

5 1 6 7 3 4

6 8

9 1 9 2 1 8 6 4 7 8 9 2 3 2 5 6 5 2 4 9 7 6 2 8 1 5 3

1 8 7 1 2 5 3

8

– Sveiki, ar turite Rokforo sūrio? – O čia koks? – Na, žinote, toks su pelėsiu. - Deja, yra tik Rokforo beliašų.

Sunkus

Vidutinis

1 3 9 8 8 6 3 1 9

6

6

3

7 8 9 6

8 7

9 2 1 6

1 3 3 6 4 8

5 4 9 3 2

2 9

5 4 4 8

2 9 7 8

6 1 5

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį vyraus šilti ir lietingi orai. Bus 12–14, tik pajūryje – apie 8 laipsnius šilumos. Šeštadienį lyti nebeturėtų, bus 13–15, vakariniuose rajonuose – 9 laipsniai šilumos. Sekmadienį lietaus taip pat neprognozuojama, sušils iki 12–16 laipsnių šilumos. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Pasaulyje Ši li i Šiauliai

Klaipėda Šiauliai

12

Panevėžys 14

8

Utena 14

04-14 d. 3 / 15

2 / 15

4/9

3 / 13 Kaunas 13

04-15 d. 4 / 15 Panevėžys

4 / 16 Utena

2 / 12 Alytus

2 / 14

Vilnius Vil i 14

Marijampolė

04-14 d. 4 / 14

4 / 14

2 / 15

2 / 15

3 / 15

3 / 15

4 / 16

4 / 16

04-15 d.

Vėjas

Alytus

Pietvakarių

13

2-6 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.15min/orai

Atėnai

23

Berlynas

15

Londonas

14

Madridas

16

Maskva

11

Minskas

12

Oslas

8

Paryžius

16

Praha

8

Ryga

15

Roma

15

Stokholmas

8

Talinas

13

Varšuva

17

48 | Grožis

15min • 2012 m. balandžio 13 d.

Kukli Europos kirpėjų čempionė Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Madinga – individualumas

Paprasta, optimistiška, ambicinga – tokia 31 metų kirpėja Kristina Gorodeckienė, neseniai iš Austrijos sostinėje vykusio konkurso parsivežusi aukso medalį už geriausią vakarinę šukuoseną.

K.Gorodeckienei kartais klientės užduoda klausimą: kas dabar madinga? Kirpėjos atsakymas vienas – individualumas. O, kalbant apie gatvės tendencijas, į madą grįžta plaukų apimtis: plaukai puresni, pakarpyti, transformuoti karė siluetai. Iš natūralios plaukų spalvos pereinama į ryškesnius, drąsesnius akcentus, kelis atspalvius. Plaukų spalvos netgi gali susišaukti su drabužių spalvomis. Gali būti paryškinta kirpčių linija ar išlįsti ryški sruoga. Vis dėlto tituluota kirpėja siūlo nepamiršti, kad svarbiau ne madinga, o prie veido, stiliaus ir gyvenimo būdo deranti šukuosena.

Kas ji tokia? Ištekėjusi, du vaikus turinti moteris. Klaipėdos universitete baigė išvaizdos stiliaus dizainą, nuo 18 metų Kaune dirba kirpėja, dažnai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose. Naujausias moters laimėjimas – vienas svarbiausių Lietuvos įvertinimų grožio meistriškumo srityje. Varžovai negalėjo patikėti „Tokiuose konkursuose dalyvauja kas nori ir kas gali, nes niekas nefinansuoja – išlaidos asmeninės, – pasakojo šviežiai iškepta čempionė. – Naujai susikūrusi Lietuvos kirpėjų ir grožio specialistų asociacija įstojo į pasaulinę konfederaciją ir sugalvojo vėl garsinti Lietuvos vardą. Buvo pakviesta trenerė iš Rusijos, ji pravedė seminarą ir gabiems žmonėms pasiūlė suburti Lietuvos komandą, kuri dalyvautų tarptautiniuose konkursuose. 2010 m. išvažiavome į pasaulio čempionatą Paryžiuje. Lietuvos komanda užėmė penktą vietą. Aš asmeniškai buvau penkiolikta iš septyniasdešimties. 2011 m. vyko tarptautinis Norvegijos čempionatas, kuriame laimėjau aukso ir sidabro medalius, rugsėjo mėnesį pasaulio individualiame čempionate patekau į stipriausiųjų dešimtuką, o šiais metais

Kai man įteikė diplomą, didžiųjų šalių atstovai negalėjo patikėti – jie nepratę, kad iš mažų šalių kas laimėtų. Bėgau su Lietuvos vėliava atsiimti apdovanojimo. Vienoje surengtame konkurse „OMC European Championship Vienna 2012“ ilgų plaukų vakarinės šukuosenos rungtyje ir laimėjau auksą.“ Iš Lietuvos važiavo trys atstovės. Labiausiai pasisekė Kristinai. Moteris nurungė vienuolika dalyvių iš aštuonių šalių. Anot kirpėjos, varžovai buvo labai stiprūs. „Tarp pasižymėjusių visada būna Italija, Rusija, Norvegija. Šįkart patekome ir mes, mažesnės šalys: Lietuva ir Serbija, kuri pelnė trečią vietą. Kai man įteikė diplomą, didžiųjų šalių atstovai negalėjo patikėti – jie nepratę, kad iš mažų šalių kas laimėtų. Žiūri į mane, į diplomą – kas

Ši šukuosena K.Gorodeckienei Vienoje pelnė aukso medalį. Asmeninio archyvo nuotr.

tu tokia? Bėgau su Lietuvos vėliava atsiimti apdovanojimo“, – džiūgavo laimėtoja. Šukuosenai – vos 20–25 min. Į tarptautinį konkursą Lietuvos atstovai atvažiuoja prieš dvi dienas ir ruošiasi. Užsienyje minkštesnis vanduo, į tai modelio, kuriam bus kuriama šukuosena, plaukas visai kitaip reaguoja. Reikia jį pažinti, tad kirpėjoms tenka daug dirbti. Pavyzdžiui, plaukus modeliui dažo paskutinę minutę – naktį, kad konkurso dieną spalva nebūtų išblukusi. Į konkursą susirenka kirpėjai ir jų modeliai palaidais plaukais, duodamas startas ir kimbama į darbą. Ilgų plaukų šukavimo rungtyje, kurioje dalyvavo Kristina, yra du turai: dieninės ir vakarinės šukuosenų kūrimas. Pirmajai padaryti skiriamos 25 min., tačiau neleidžiama naudoti jokių segtukų ar gumyčių – tik plaukų formavimo priemones. Vakarinei šukuosenai skiriamos 20 min. Šukuosenos daromos skirtingas dienas. Dalyvauti tokiuose konkursuose, anot Kristinos, – labai sunku. „Kaip sakoma, visada kovoji ir nori laimėti, bet ta pirma vieta atrodo kaip kažkas nerealaus, – teigė kirpėja. – Turiu savybę džiaugtis po visko, o ne sakyti: aš padarysiu ir laimėsiu. Prieš konkursą treniruojamės ir ruošiamės mėnesį du, tad kiekvienas judesys būna nušlifuotas. Anksčiau rankos drebėdavo, o paskutinius du konkursus viskas pavyko natūraliai, jaučiausi rami, susikaupusi.“ Trylikos metų darbo stažą turinti K.Gorodeckienė – tarptautinių kirpėjų konkursų asė. J.Kalinsko nuotr.


15min savaitraštis 2012.04.13